Ekthropionas
Ekthropionas - tai būklė, kai apatinis akies vokas atsiveria arba nusvyra į išorę. Dėl to akies paviršius lieka neapsaugotas, todėl gali atsirasti nuolatinis ašarojimas, dirginimas ir padidėti infekcijų rizika. Ši problema dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gydymas dažnai būna efektyvus.
Ekthropionas atsiranda, kai susilpnėja voko raumenys ir jungiamieji audiniai, ypač apatinio voko kraštas. Normaliai vokas turi tvirtai priglusti prie akies obuolio, kad ašaros tolygiai pasiskirstytų ir akis būtų drėkinama. Atsivėrus vokui, akies junginė ir ragena tampa pažeidžiamos išorės veiksnių. Ašaros pradeda tekėti per voko kraštą, sukeldamos nuolatinį ašarojimą, o akies paviršius gali išsausėti. Laikui bėgant dėl nuolatinio dirginimo gali išsivystyti lėtinis uždegimas, junginės paburkimas ar net ragenos opa, kuri kelia grėsmę regėjimui.
- Nuolatinis ašarojimas, ypač vėjuotu oru
- Akių paraudimas ir dirginimas
- Sausumo jausmas, tarsi būtų smėlio
- Niežėjimas ar deginimo pojūtis
- Gleivių ar pluta susidarymas voko kampuose
- Lėtinis akių uždegimas (konjunktyvitas)
- Ragenos pažeidimas (keratitas, opa)
- Pablogėjęs regėjimas
- Akių skausmas
- Padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija)
Dažniausia ekthropiono priežastis yra natūralus senėjimas - laikui bėgant silpsta voko raumenys ir audiniai. Kita dažna priežastis - veido nervo paralyžius (pavyzdžiui, Bello paralyžius ar po insulto), kuris sutrikdo voko raumenų valdymą. Taip pat ekthropioną gali sukelti traumos, randai po operacijų ar nudegimų, odos navikai (ypač ant voko) ar įgimtos anomalijos. Rizikos veiksniams priskiriama vyresnė nei 60 metų amžius, buvusios akių operacijos, odos ligos (pvz., egzema) ir ilgalaikis kontaktinių lęšių nešiojimas.
Diagnozę nustato akių gydytojas (oftalmologas) atlikęs išsamų tyrimą. Paprastai naudojama plyšinė lempa - specialus mikroskopas, leidžiantis įvertinti voko padėtį, ašarų plėvelę, junginę ir rageną. Gydytojas patikrina voko atsivėrimo laipsnį, ašarų nutekėjimą (gali atlikti ašarų latakų praplovimą) ir akispūdį. Kai kuriais atvejais atliekamas ragenos dažymas fluoresceinu, kad būtų matomi pažeidimai. Šie tyrimai yra neskausmingi ir trunka apie 15-30 minučių.
Gydymo metodas priklauso nuo ekthropiono sunkumo. Lengvais atvejais rekomenduojama vartoti dirbtines ašaras, tepalus ar gelius akies paviršiui drėkinti, taip vengiant sausumo. Kartais padeda lipni juostelė, laikinai pritvirtinanti voką. Esant uždegimui, skiriami antibiotiniai ar priešuždegiminiai lašai. Sunkesniais atvejais vienintelis efektyvus gydymas yra chirurginė korekcija. Operacijos metu gydytojas sutraukia voko audinius arba pašalija perteklinę odą ir raumenis, kad vokas vėl tvirtai priglustų. Operacija dažniausiai atliekama taikant vietinę nejautrą ir trunka apie 30-60 minučių. Po operacijos reikia vengti fizinio krūvio, vandens patekimo į akis ir laikytis gydytojo nurodymų dėl akių higienos.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei pastebite, kad vokas nuolatos nusvyra ar atsiveria, jaučiate akių skausmą, paraudimą, pablogėjo regėjimas ar atsirado gausios ašaros, trukdančios kasdienei veiklai. Taip pat svarbu apsilankyti, jei jaučiatės nuolat dirginami, akys išsausėja ar atsiranda išskyrų - tai gali rodyti infekciją ar ragenos pažeidimą. Nedelsiant kreiptis reikia, jei staiga atsiranda stiprus skausmas, regėjimas smarkiai suprastėja ar akis tampa jautri šviesai - tai gali būti ragenos opos požymis, reikalaujantis skubaus gydymo.
