Dupuytreno kontraktūra
Dupuytreno kontraktūra - tai lėtai progresuojanti plaštakos liga, kai delne esantis jungiamasis audinys sustorėja, sutrumpėja ir ima lenkti pirštus į delno pusę. Dažniausiai ji nėra pavojinga gyvybei, tačiau gali labai apsunkinti kasdienius veiksmus: pasisveikinimą, pirštinių užsimovimą, rašymą, įrankių laikymą ar rankos įkišimą į kišenę. Kuo anksčiau pastebimi pokyčiai ir įvertinama jų eiga, tuo lengviau parinkti tinkamą stebėjimo ar gydymo planą.
Dupuytreno kontraktūra yra gerybinė, tačiau linkusi progresuoti plaštakos delninės fascijos liga. Delninė fascija - tai tvirtas jungiamojo audinio sluoksnis po oda, padedantis stabilizuoti delną ir pirštus. Sergant Dupuytreno kontraktūra, šis audinys pradeda storėti, formuojasi kieti mazgeliai ir virvelės, kurios ilgainiui sutrumpėja.
Dėl šio sutrumpėjimo vienas ar keli pirštai palaipsniui lenkiasi į delną. Dažniausiai pažeidžiami bevardis ir mažasis pirštai, rečiau - vidurinis, smilius ar nykštys. Liga paprastai prasideda delne kaip nedidelis sukietėjimas, kuris gali būti nejautrus arba šiek tiek skausmingas spaudžiant. Vėliau atsiranda poodinė virvelė, o pirštą ištiesinti tampa vis sunkiau.
Svarbu suprasti, kad Dupuytreno kontraktūra nėra sausgyslių liga. Pirštai linksta ne todėl, kad „susitraukė sausgyslės“, o todėl, kad sustorėjusi fascija mechaniškai traukia pirštus žemyn. Dėl to vien tik tempimo pratimai dažniausiai ligos nesustabdo, nors po gydymo kineziterapija gali būti labai svarbi funkcijai atkurti.
Dupuytreno kontraktūra dažnai vystosi lėtai - per mėnesius ar metus. Kai kuriems žmonėms ji ilgą laiką išlieka tik mazgelio stadijoje ir beveik netrukdo. Kitiems kontraktūra progresuoja greičiau ir prireikia aktyvaus gydymo. Liga gali pasireikšti abiejose rankose, tačiau viena plaštaka dažnai būna pažeista labiau.
- Nedidelis kietas mazgelis delne, dažniausiai ties bevardžiu ar mažuoju pirštu.
- Delno odos įdubimas, raukšlėjimasis ar sustorėjimas.
- Tempimo, spaudimo ar veržimo pojūtis delne.
- Nestiprus skausmingumas spaudžiant mazgelį, nors daugeliui žmonių skausmo nebūna.
- Pojūtis, kad delne yra „virvelė“ arba standi juosta po oda.
- Piršto ar kelių pirštų lenkimasis į delną.
- Sunkumas visiškai ištiesinti pirštą ant stalo ar kito lygaus paviršiaus.
- Ribotas plaštakos atvėrimas, trukdantis plauti rankas, mūvėti pirštines ar laikyti didesnius daiktus.
- Daiktų kliuvimas už sulenkto piršto, pavyzdžiui, kišant ranką į kišenę.
- Sunkumas atlikti tikslius darbus - rašyti, groti instrumentu, naudotis įrankiais.
- Staigus piršto užsikirtimas, kai pirštas spragtelėdamas atsitiesia, labiau būdingas spragsinčiam pirštui.
- Ryškus sąnario tinimas ir paraudimas gali rodyti uždegimą ar kitą sąnario ligą.
- Tirpimas, deginimas ar silpnumas plaštakoje dažniau siejami su nervų suspaudimu, pavyzdžiui, riešo kanalo sindromu.
- Staigus judesių praradimas po traumos nėra tipiška Dupuytreno kontraktūros pradžia.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto Dupuytreno kontraktūra, nėra iki galo aiški. Manoma, kad svarbiausią vaidmenį turi paveldimumas ir individuali jungiamojo audinio reakcija. Delninės fascijos ląstelės pradeda elgtis aktyviau: gamina daugiau kolageno, susitraukia ir formuoja standžias virveles.
Dažniausi rizikos veiksniai:
- Paveldimumas. Jei šeimoje yra žmonių, sirgusių Dupuytreno kontraktūra, rizika padidėja. Liga dažnai pasitaiko kelioms šeimos kartoms.
- Lytis ir amžius. Dažniau serga vyrai, ypač vyresni nei 40-50 metų. Moterims liga taip pat pasitaiko, bet dažnai būna švelnesnė arba prasideda vėliau.
- Kilmė. Dupuytreno kontraktūra dažniau nustatoma Šiaurės Europos kilmės žmonėms.
- Cukrinis diabetas. Sergant diabetu, jungiamojo audinio pokyčiai gali būti dažnesni, nors ligos eiga ne visada būna agresyvi.
- Rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Šie veiksniai siejami su didesne ligos tikimybe ir prastesne audinių kraujotaka.
- Kai kurios gretutinės būklės. Didesnė rizika aprašoma sergant epilepsija, kepenų ligomis, taip pat esant panašiems jungiamojo audinio pakitimams paduose ar varpos srityje.
Darbas rankomis, vibraciniai įrankiai ar senos plaštakos traumos kartais siejami su simptomų išryškėjimu, tačiau jie nelaikomi pagrindine Dupuytreno kontraktūros priežastimi. Pacientams svarbu žinoti: ši liga neatsiranda dėl „per mažo rankų mankštinimo“ ar asmeninės kaltės.
Dupuytreno kontraktūra dažniausiai nustatoma klinikinės apžiūros metu. Gydytojas įvertina delną, pirštų padėtį, odos pokyčius, mazgelius ir poodines virveles. Labai svarbu išmatuoti, kiek laipsnių pirštas nebeišsitiesia per delninius pirštų sąnarius ir tarppirštakaulinius sąnarius. Tam gali būti naudojamas goniometras.
Vienas paprastų testų - vadinamasis „stalo testas“. Pacientas bando padėti delną visiškai plokščiai ant stalo. Jei delnas ar pirštai nebegali priglusti, tai rodo reikšmingą kontraktūrą. Vis dėlto vien šio testo nepakanka gydymo sprendimui - svarbi bendra funkcija, progresavimo greitis ir paciento poreikiai.
Dažniausiai papildomų tyrimų nereikia. Kraujo tyrimai Dupuytreno kontraktūros nepatvirtina ir neatmeta. Jei diagnozė neaiški arba įtariama kita liga, gali būti skiriami papildomi tyrimai:
- Plaštakos echoskopija - gali padėti įvertinti poodines virveles, mazgelius ir atskirti juos nuo kitų darinių.
- Rentgenograma - naudinga, jei įtariama sąnarių artrozė, senos traumos pasekmės ar kaulinės deformacijos.
- Magnetinio rezonanso tomografija atliekama retai, dažniau tada, kai reikia atmesti navikinį ar netipinį minkštųjų audinių darinį.
- Neurologinis ištyrimas gali būti reikalingas, jei yra tirpimas, deginimas, plaštakos silpnumas ar įtariamas nervo suspaudimas.
Gydytojas taip pat atskiria Dupuytreno kontraktūrą nuo spragsinčio piršto, sausgyslių pažeidimų, reumatoidinio artrito, sąnarių kontraktūrų po traumų ir kitų plaštakos būklių.
Gydymas priklauso nuo to, kiek Dupuytreno kontraktūra trukdo kasdieniam gyvenimui, kaip greitai progresuoja ir kurie sąnariai pažeisti. Ne kiekvienas mazgelis delne turi būti gydomas iš karto. Jei pirštai dar gerai tiesiasi, dažnai pasirenkamas stebėjimas: periodiškai vertinama, ar kontraktūra didėja.
Galimi gydymo būdai:
- Stebėjimas. Tinka, kai yra tik mazgeliai ar nedidelės virvelės, bet pirštų tiesimas beveik nesutrikęs. Pacientui rekomenduojama stebėti, ar pavyksta delną padėti ant stalo, ir kreiptis, jei pokyčiai progresuoja.
- Simptominis gydymas. Jei mazgelis skausmingas, gydytojas gali rekomenduoti vietinį gydymą, kartais - kortikosteroidų injekciją į skausmingą mazgą. Tai gali sumažinti skausmą, bet nebūtinai sustabdo ligą.
- Adatinė aponeurotomija. Per odą plona adata įpjaunamos ar susilpninamos standžios fascijos virvelės, kad pirštas galėtų išsitiesti. Procedūra mažiau invazinė, gijimas dažnai greitesnis, tačiau atkryčio tikimybė gali būti didesnė.
- Kolagenazės injekcija. Kai kuriose šalyse naudojamas fermentas, suardantis kontraktūrą sukeliančią kolageno virvelę. Po injekcijos gydytojas specialiai ištiesina pirštą. Šio metodo prieinamumas gali skirtis.
- Chirurginis gydymas. Dažniausiai atliekama fasciektomija - pašalinama pakitusi delninės fascijos dalis. Esant labai ryškiems ar pasikartojantiems pokyčiams, kartais atliekama dermofasciektomija, kai pašalinama ir dalis pakitusios odos, o defektas dengiama odos transplantatu.
Po procedūrų ar operacijos svarbi reabilitacija. Kineziterapeutas arba ergoterapeutas moko pratimų, randų priežiūros, patinimo mažinimo, plaštakos funkcijos atkūrimo. Įtvarai gali būti skiriami individualiai, ypač po operacijos, tačiau jų poreikis priklauso nuo situacijos.
Svarbu turėti realius lūkesčius: gydymas gali pagerinti piršto padėtį ir plaštakos funkciją, tačiau Dupuytreno kontraktūra gali atsinaujinti. Atkryčio rizika didesnė jaunesniems pacientams, esant stipriam paveldimumui, abiejų rankų pažeidimui ar labai agresyviai ligos eigai.
Į gydytoją verta kreiptis, jei delne pastebite kietą mazgelį, virvelę ar piršto tiesimo ribojimą. Ankstyva konsultacija nebūtinai reiškia, kad reikės operacijos, tačiau padeda patvirtinti diagnozę, įvertinti progresavimo riziką ir nuspręsti, kaip dažnai stebėti būklę.
Kreipkitės planine tvarka, jei:
- delne atsirado sukietėjimas ar įdubusi oda;
- pirštas pradeda linkti į delną;
- delno nepavyksta visiškai priglausti prie stalo;
- sunkiau atlikti kasdienius darbus, mūvėti pirštines, plauti rankas ar laikyti daiktus;
- liga progresuoja abiejose rankose arba šeimoje yra buvę sunkių Dupuytreno kontraktūros atvejų.
Skubiau kreipkitės į medikus, jei atsiranda ryškus skausmas, paraudimas, karštis, staigus tinimas, karščiavimas, žaizdos pūliavimas po procedūros ar operacijos. Taip pat svarbu neatidėlioti konsultacijos, jei plaštaka tirpsta, silpsta, pirštai keičia spalvą ar staiga sutrinka judesiai - tai gali būti ne tik Dupuytreno kontraktūra, bet ir kita, skubesnio įvertinimo reikalaujanti būklė.
