Diskoidinė vilkligė
Diskoidinė vilkligė yra lėtinė autoimuninė odos liga, dažniausiai pasireiškianti aiškiai ribotomis, paraudusiomis, pleiskanojančiomis dėmėmis ar plokštelėmis. Ji gali palikti randus, ypač galvos plaukuotoje dalyje, todėl ankstyvas atpažinimas ir gydymas labai svarbūs. Nors ši liga dažniausiai apsiriboja oda, gydytojas kartais rekomenduoja tyrimus, kad įvertintų, ar nėra sisteminės vilkligės požymių.
Diskoidinė vilkligė yra viena iš odos raudonosios vilkligės formų. Tai reiškia, kad imuninė sistema, kuri paprastai saugo organizmą nuo infekcijų, klaidingai sukelia uždegimą odoje. Dėl šio uždegimo atsiranda apvalios arba ovalios, dažnai disko formos odos plokštelės - iš čia ir pavadinimas.
Dažniausiai pažeidžiamos saulės veikiamos vietos: veidas, nosis, skruostai, ausys, kakta, kaklas, galvos plaukuotoji dalis, rečiau - rankos, krūtinė ar nugara. Pažeidimai gali būti pavieniai arba išplitę. Iš pradžių jie gali atrodyti kaip paprastas paraudimas ar sausa dėmė, tačiau laikui bėgant oda sustorėja, ima pleiskanoti, gali atsirasti pigmento pokyčių ir randėjimas.
Svarbu suprasti, kad Diskoidinė vilkligė nėra užkrečiama. Ja negalima užsikrėsti prisilietus, naudojantis bendrais daiktais ar būnant šalia sergančio žmogaus. Liga susijusi su imuninės sistemos veiklos ypatumais, genetiniu polinkiu ir aplinkos veiksniais, ypač ultravioletiniais spinduliais.
Didžiausią praktinę reikšmę turi randėjimas. Jei Diskoidinė vilkligė pažeidžia galvos odą, uždegimas gali sunaikinti plaukų folikulus, todėl išsivysto negrįžtamas randinis plaukų slinkimas. Ant veido ar ausų randai ir spalvos pokyčiai taip pat gali būti ilgalaikiai. Todėl gydymo tikslas yra ne tik sumažinti bėrimą, bet ir sustabdyti uždegimą, kol neatsirado nuolatinių odos pakitimų.
Daugeliui žmonių Diskoidinė vilkligė išlieka tik odos liga. Vis dėlto nedidelei daliai pacientų gali atsirasti sisteminės raudonosios vilkligės požymių, kai į procesą įtraukiami sąnariai, kraujas, inkstai ar kiti organai. Dėl to gydytojas gali periodiškai klausti apie bendrus simptomus ir skirti kraujo bei šlapimo tyrimus.
- Aiškiai ribotos, apvalios arba ovalios paraudusios odos plokštelės.
- Pleiskanojimas, odos šiurkštumas, kartais tvirtai prikibusios pleiskanos.
- Odos sustorėjimas ar sukietėjimas pažeistoje vietoje.
- Padidėjęs jautrumas saulei - bėrimai ryškėja po buvimo saulėje.
- Niežėjimas, deginimas ar tempimo pojūtis, nors kai kuriems žmonėms pažeidimai beveik nejaučiami.
- Skruostai, nosis, kakta ir smakras.
- Ausų kaušeliai, ypač jų kraštai ir vidinis paviršius.
- Galvos plaukuotoji dalis, kur gali atsirasti pleiskanojančių plokštelių ir plaukų retėjimas.
- Lūpos, ypač apatinė lūpa, kur gali būti paraudimas, pleiskanojimas ar įtrūkimai.
- Kaklas, viršutinė krūtinės dalis, pečiai ir plaštakos - sritys, dažniau veikiamos ultravioletinių spindulių.
- Randėjimas - oda tampa plonesnė, standesnė ar nelygi.
- Šviesesnės arba tamsesnės dėmės po uždegimo.
- Negrįžtamas plaukų netekimas pažeistose galvos odos vietose.
- Odos paviršiaus atrofija - įdubimai, plonėjimas.
- Retais atvejais ilgai negyjančiose pažeidimo vietose gali padidėti odos vėžio rizika, todėl nuolat kintančias ar kraujuojančias vietas būtina parodyti gydytojui.
- Ilgalaikis nuovargis, nepaaiškinamas karščiavimas.
- Sąnarių skausmas, tinimas ar rytinis sustingimas.
- Burnos ar nosies gleivinės opelės.
- Padidėjęs jautrumas saulei kartu su išplitusiais bėrimais.
- Kojų tinimas, putotas šlapimas ar kraujospūdžio padidėjimas - tai gali būti inkstų pažeidimo signalai.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto Diskoidinė vilkligė, nėra visiškai aiški. Manoma, kad ligą lemia kelių veiksnių derinys: paveldimas imuninės sistemos jautrumas, aplinkos poveikis ir individualūs organizmo ypatumai.
Svarbiausias provokuojantis veiksnys yra ultravioletiniai spinduliai. Saulė ir soliariumai gali suaktyvinti odos uždegimą, todėl bėrimai dažnai atsiranda ar paūmėja po intensyvesnio buvimo lauke. Net debesuotą dieną ultravioletinė spinduliuotė gali būti pakankama ligai pabloginti.
Riziką didina rūkymas. Rūkant Diskoidinė vilkligė dažnai būna aktyvesnė, sunkiau gydoma, o kai kurie vaistai, pavyzdžiui, hidroksichlorokvinas, gali veikti silpniau. Todėl metimas rūkyti yra ne papildoma, o labai svarbi gydymo dalis.
Įtakos gali turėti genetinis polinkis. Jei šeimoje yra sergančių autoimuninėmis ligomis, rizika gali būti didesnė, tačiau tai nereiškia, kad liga būtinai išsivystys. Diskoidinė vilkligė taip pat dažniau nustatoma moterims, ypač jauname ir vidutiniame suaugusiųjų amžiuje, nors sirgti gali bet kas.
Kai kuriems žmonėms paūmėjimus gali skatinti infekcijos, stiprus stresas, hormoniniai pokyčiai ar tam tikri vaistai, tačiau kiekvieno paciento situacija individuali. Praktikoje svarbiausia stebėti, kas konkrečiai sukelia paūmėjimus, ir kartu su gydytoju sudaryti ilgalaikį kontrolės planą.
Diskoidinė vilkligė dažnai įtariama apžiūrėjus odą. Dermatologas vertina pažeidimų formą, vietą, pleiskanojimą, randėjimą, pigmento pokyčius ir ryšį su saule. Taip pat svarbu papasakoti, kada bėrimai prasidėjo, ar jie keičiasi, ar niežti, ar buvo panašių ligų šeimoje, kokius vaistus vartojate.
Dažniausiai diagnozei patvirtinti atliekama odos biopsija. Tai nedidelė procedūra, kai vietiškai nuskausminus paimamas mažas odos gabalėlis ir ištiriamas mikroskopu. Histologinis tyrimas padeda atskirti Diskoidinė vilkligė nuo psoriazės, seborėjinio dermatito, grybelinės infekcijos, aktininės keratozės, sarkoidozės ar kitų odos ligų. Kartais atliekamas tiesioginės imunofluorescencijos tyrimas, kuris parodo imuninių kompleksų sankaupas odoje.
Gydytojas gali paskirti kraujo ir šlapimo tyrimus, ypač jei yra bendrų simptomų. Dažniausiai vertinamas bendras kraujo tyrimas, eritrocitų nusėdimo greitis ar C reaktyvusis baltymas, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai, šlapimo tyrimas. Taip pat gali būti tiriami antinukleariniai antikūnai, anti-dsDNR, anti-Sm, komplemento C3 ir C4 kiekiai. Šie tyrimai padeda įvertinti, ar nėra sisteminės raudonosios vilkligės požymių.
Jei pažeista galvos oda, gali būti atliekama dermatoskopija arba trichoskopija - apžiūra specialiu didinamuoju prietaisu. Ji padeda įvertinti, ar plaukų folikulai dar išlikę, ar jau formuojasi randinis plaukų slinkimas. Ankstyvas įvertinimas ypač svarbus, nes laiku sustabdžius uždegimą galima išsaugoti plaukus.
Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija, įprastai Diskoidinė vilkligė diagnozei nereikalingi. Jie svarstomi tik tada, kai simptomai rodo galimą kitų organų pažeidimą arba gydytojas ieško kitos ligos priežasties.
Diskoidinė vilkligė gydoma siekiant nuslopinti odos uždegimą, sustabdyti naujų pažeidimų atsiradimą ir išvengti randėjimo. Gydymas dažnai yra ilgalaikis, o jo sėkmė labai priklauso nuo nuoseklumo.
Pirmas ir būtinas žingsnis - apsauga nuo ultravioletinių spindulių. Rekomenduojama kasdien naudoti plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės su SPF 50, tepti pakankamą kiekį ir kartoti tepimą kas kelias valandas būnant lauke. Taip pat padeda plačiabrylė skrybėlė, akiniai nuo saulės, tankaus audinio drabužiai, buvimo saulėje vengimas vidurdienį. Soliariumų reikėtų visiškai atsisakyti.
Lengvesniais atvejais skiriami vietiniai vaistai. Tai gali būti stipresni kortikosteroidų tepalai ar kremai, vartojami ribotą laiką pagal gydytojo nurodymus. Veido srityje, kur oda plonesnė, dažnai pasirenkami švelnesni režimai arba kalcineurino inhibitoriai, tokie kaip takrolimuzas ar pimekrolimuzas. Jei pažeidimai storesni ar atsparūs gydymui, gydytojas gali suleisti kortikosteroido tiesiai į plokštelę.
Jei bėrimai išplitę, randėja, pažeidžia galvos odą ar nereaguoja į vietinį gydymą, dažnai skiriami sisteminiai vaistai. Pirmo pasirinkimo vaistas dažniausiai yra hidroksichlorokvinas. Jis veikia imuninį uždegimą ir gali sumažinti paūmėjimų dažnį, tačiau poveikis pasireiškia ne iš karto - dažnai reikia kelių mėnesių. Vartojant šį vaistą būtina laikytis dozės ir periodiškai tikrintis akis, nes labai retai gali pasireikšti tinklainės pažeidimas.
Kai hidroksichlorokvinas nepakankamai veiksmingas arba netinka, gali būti svarstomi kiti vaistai: chlorkvinas, metotreksatas, mikofenolato mofetilis, dapsonas, retinoidai ar kiti imuninę sistemą veikiantys preparatai. Sprendimas priklauso nuo ligos sunkumo, gretutinių ligų, nėštumo planų ir tyrimų rezultatų.
Labai svarbu nerūkyti. Metus rūkyti dažnai pagerėja gydymo atsakas. Taip pat verta saugoti odą nuo traumavimo, nenaudoti dirginančių kosmetikos priemonių, vengti savarankiško stiprių tepalų vartojimo. Jei yra ryškių randų ar pigmento pokyčių, dermatologas gali aptarti lazerines ar kitas kosmetines procedūras, tačiau jos paprastai svarstomos tik tada, kai uždegimas nebeaktyvus.
Gydymo planas turėtų būti peržiūrimas reguliariai. Net jei oda pagerėja, staiga nutraukti vaistų nereikėtų nepasitarus su gydytoju, nes liga gali atsinaujinti.
Į gydytoją verta kreiptis, jei atsirado ilgiau nei kelias savaites nepraeinančių paraudusių, pleiskanojančių ar randėjančių odos dėmių, ypač veide, ausyse ar galvos plaukuotoje dalyje. Kuo anksčiau nustatoma Diskoidinė vilkligė, tuo didesnė tikimybė išvengti nuolatinių randų ir plaukų netekimo.
Skubiau kreipkitės, jei pažeidimai greitai plinta, skauda, kraujuoja, šlapiuoja, pūliuoja arba atsiranda infekcijos požymių - didėjantis paraudimas, karštis, patinimas, karščiavimas. Taip pat būtina parodyti gydytojui ilgai negyjančią, kietėjančią, opėjančią ar kraujuojančią vietą, nes lėtiniuose randiniuose pažeidimuose retai gali vystytis piktybiniai odos pokyčiai.
Nedelskite, jei kartu su odos bėrimais atsiranda bendrų simptomų: nepaaiškinamas karščiavimas, stiprus nuovargis, sąnarių tinimas, krūtinės skausmas, dusulys, kojų tinimas, kraujas šlapime ar putotas šlapimas. Tokie požymiai gali rodyti, kad reikalingas platesnis ištyrimas dėl sisteminės ligos.
Jei jau gydotės, kreipkitės planine tvarka, kai vaistai neveikia po gydytojo nurodyto laiko, atsiranda šalutinis poveikis, planuojate nėštumą arba norite keisti gydymą. Diskoidinė vilkligė dažnai valdoma sėkmingai, tačiau tam reikia bendro paciento ir gydytojo darbo.
