Dishidrozinė egzema
Dishidrozinė egzema yra lėtinė arba pasikartojanti odos uždegimo forma, dažniausiai pažeidžianti delnus, pirštų šonus ir padus. Jai būdingos smulkios, giliai odoje esančios pūslelės, stiprus niežėjimas, deginimas ir vėliau atsirandantis odos skilinėjimas. Nors ši būklė gali būti labai varginanti ir trukdyti kasdieniams darbams, tinkamai nustačius dirgiklius ir parinkus gydymą, simptomus dažniausiai galima gerai kontroliuoti.
Dishidrozinė egzema, dar vadinama pomfoliksu, yra uždegiminė odos liga, pasireiškianti pasikartojančiais pūslelių protrūkiais plaštakose ir kartais pėdose. Pūslelės paprastai būna labai smulkios, skaidraus skysčio pripildytos, tarsi „įsodintos“ giliau odoje. Dažniausiai jos atsiranda ant pirštų šonų, delnų, rečiau - ant padų ar kojų pirštų.
Nepaisant pavadinimo, dishidrozinė egzema nėra tiesiogiai sukelta prakaito liaukų užsikimšimo ar „blogo prakaitavimo“. Anksčiau manyta, kad liga susijusi su prakaito liaukomis, tačiau šiandien žinoma, kad svarbiausią vaidmenį atlieka odos barjero pažeidimas, imuninės sistemos reakcija ir įvairūs išoriniai bei vidiniai dirgikliai.
Sergant dishidrozine egzema, odos apsauginis sluoksnis tampa silpnesnis: oda lengviau netenka drėgmės, ją greičiau sudirgina muilai, dezinfekantai, metalai, cheminės medžiagos ar net dažnas vanduo. Imuninė sistema į šiuos dirgiklius reaguoja uždegimu, todėl atsiranda niežėjimas, paraudimas, pūslelės, o vėliau - pleiskanojimas, įtrūkimai ir skausmingos žaizdelės.
Dishidrozinė egzema nėra užkrečiama. Ja negalima užsikrėsti paspaudus ranką, naudojantis bendrais daiktais ar būnant šalia sergančio žmogaus. Tačiau ji gali kartotis bangomis: vienu metu oda beveik sugijusi, o po kelių dienų ar savaičių vėl prasideda niežėjimas ir pūslelės.
- Smulkios, skaidrios, giliai odoje esančios pūslelės ant delnų, pirštų šonų, padų ar kojų pirštų.
- Stiprus niežėjimas, dažnai prasidedantis dar prieš matomą bėrimą.
- Deginimo, dilgčiojimo arba tempimo pojūtis pažeistose vietose.
- Odos paraudimas, jautrumas, patinimas.
- Pūslelių susiliejimas į didesnes pūsles sunkesniais atvejais.
- Pūslelėms džiūstant atsirandantis odos pleiskanojimas ir lupimasis.
- Sausa, šiurkšti, sustorėjusi oda, ypač jei liga kartojasi ilgą laiką.
- Skausmingi įtrūkimai delnuose, pirštuose ar paduose.
- Kraujavimas iš įtrūkimų arba skausmas judinant pirštus.
- Sumažėjęs gebėjimas dirbti rankomis, rašyti, plauti indus, sportuoti ar vaikščioti, jei pažeisti padai.
- Didėjantis paraudimas aplink bėrimą.
- Šiluma, tvinkčiojantis skausmas ar patinimas.
- Geltonos šašelės, pūlingos išskyros arba nemalonus kvapas.
- Karščiavimas, šaltkrėtis ar bendras silpnumas.
- Raudonos juostos, plintančios nuo pažeistos vietos - tai gali būti rimtos infekcijos požymis.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto dishidrozinė egzema, ne visada aiški. Dažniausiai tai nėra vieno veiksnio liga - susideda paveldimas odos jautrumas, imuninės sistemos reakcijos ir aplinkos dirgikliai.
Dažnesni rizikos veiksniai:
- Atopinis polinkis. Žmonės, kurie serga arba vaikystėje sirgo atopiniu dermatitu, alerginiu rinitu, astma, dažniau turi jautresnę odą ir didesnę egzemos riziką.
- Kontaktinė alergija. Nikelis, kobaltas, chromas, kvapikliai, konservantai, guma, klijai ar darbo aplinkoje naudojamos cheminės medžiagos gali išprovokuoti paūmėjimus.
- Dirginančios medžiagos. Dažnas rankų plovimas, dezinfekantai, plovikliai, tirpikliai, cementas, dažai ir kitos cheminės medžiagos silpnina odos barjerą.
- Drėgmė ir prakaitavimas. Ilgai dėvimos nepralaidžios pirštinės, prakaituojančios rankos ar pėdos, karštas oras gali sustiprinti simptomus.
- Stresas. Emocinė įtampa pati savaime nėra vienintelė priežastis, tačiau daugeliui žmonių paūmėjimai sutampa su didesnio streso laikotarpiais.
- Grybelinė infekcija. Pėdų grybelis kartais gali palaikyti uždegiminę reakciją ir skatinti pūslelių atsiradimą rankose.
- Rūkymas. Kai kuriems pacientams rūkymas siejamas su sunkesne ar dažniau pasikartojančia rankų egzema.
- Profesiniai veiksniai. Kirpėjai, slaugytojai, valytojai, maisto gamybos darbuotojai, statybininkai, mechanikai ir kiti žmonės, dažnai dirbantys su vandeniu, chemikalais ar pirštinėmis, serga dažniau.
Dishidrozinė egzema gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau prasideda jauniems ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems. Liga gali būti sezoninė - kai kuriems žmonėms paūmėja pavasarį ar vasarą, kitiems - žiemą, kai oda labiau sausėja.
Dishidrozinė egzema dažniausiai diagnozuojama apžiūros metu. Gydytojas dermatologas arba šeimos gydytojas įvertina bėrimo vietą, pūslelių išvaizdą, odos sausumą, įtrūkimus, paklausia, kada simptomai prasidėjo, kas juos pablogina ir ar panašių problemų buvo anksčiau.
Svarbūs klausimai, kuriuos gydytojas gali užduoti:
- Ar bėrimas kartojasi?
- Ar niežėjimas atsiranda prieš pūsleles?
- Ar dirbate su vandeniu, plovikliais, dezinfekantais, metalais, guma ar cheminėmis medžiagomis?
- Ar dėvite pirštines ir kiek laiko?
- Ar turite alergijų, astmą, atopinį dermatitą?
- Ar yra pėdų niežėjimas, pleiskanojimas, nagų pakitimai?
Kartais reikia papildomų tyrimų, kad būtų atmestos kitos ligos arba nustatyti provokuojantys veiksniai:
- Odos alerginiai lopo mėginiai. Jie padeda nustatyti kontaktinę alergiją, pavyzdžiui, nikeliui, kobaltui, chromui, kvapikliams, konservantams ar gumos priedams.
- Grybelio tyrimas. Jei įtariama grybelinė infekcija, gali būti atliekamas odos nuograndų tyrimas mikroskopu arba pasėlis.
- Bakteriologinis pasėlis. Jei yra pūliavimas, šlapiavimas ar infekcijos požymių, imamas pasėlis bakterijoms nustatyti.
- Odos biopsija. Retai, jei diagnozė neaiški arba reikia atmesti kitas ligas, paimamas mažas odos gabalėlis histologiniam tyrimui.
Dishidrozinę egzemą svarbu atskirti nuo kontaktinio dermatito, delnų ir padų psoriazės, niežų, pūslelinės, grybelinės infekcijos, bakterinės infekcijos ir kitų pūslelinių odos ligų.
Dishidrozinės egzemos gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, paūmėjimų dažnio, odos būklės ir galimų dirgiklių. Tikslas - nuraminti uždegimą, atkurti odos barjerą, sumažinti niežėjimą ir užkirsti kelią naujiems paūmėjimams.
Pagrindinės gydymo priemonės:
- Odos drėkinimas. Emolientai ir riebesni kremai turėtų būti naudojami kelis kartus per dieną, ypač po rankų plovimo. Jie padeda atkurti apsauginį odos sluoksnį.
- Vietiniai kortikosteroidai. Paūmėjimo metu dažnai skiriami stipresni hormoniniai tepalai ar kremai trumpais kursais. Jie mažina uždegimą, niežėjimą ir pūslelių formavimąsi. Svarbu vartoti tik taip, kaip nurodė gydytojas.
- Kalcineurino inhibitoriai. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami takrolimuzo ar pimekrolimuzo preparatai, ypač jei reikia ilgalaikės uždegimo kontrolės jautresnėse vietose.
- Šlapi tvarsčiai arba vėsūs kompresai. Jie gali sumažinti niežėjimą, deginimą ir padėti nuraminti aktyvų paūmėjimą.
- Niežėjimą mažinantys vaistai. Antihistamininiai vaistai kartais padeda geriau miegoti, jei niežėjimas stiprus naktį.
- Infekcijos gydymas. Jei prisideda bakterinė infekcija, gali prireikti antiseptikų arba antibiotikų. Jei nustatomas grybelis, skiriami priešgrybeliniai vaistai.
- Fototerapija. Lėtiniais ar dažnai pasikartojančiais atvejais dermatologas gali pasiūlyti gydymą ultravioletiniais spinduliais.
- Sisteminiai vaistai. Sunkiai, plačiai ar gydymui nepasiduodančiai dishidrozinei egzemai kartais taikomi trumpi geriamųjų kortikosteroidų kursai, imuninę sistemą veikiantys vaistai arba biologinė terapija. Tokį gydymą skiria ir prižiūri gydytojas specialistas.
Labai svarbi kasdienė odos apsauga:
- Plauti rankas drungnu, ne karštu vandeniu, naudoti švelnų bekvapį prausiklį.
- Po kiekvieno plovimo kruopščiai nusausinti odą ir patepti emolientu.
- Vengti tiesioginio kontakto su plovikliais, tirpikliais, dezinfekantais ir kitais dirgikliais.
- Atliekant namų ruošą mūvėti apsaugines pirštines, tačiau po jomis, jei reikia, naudoti medvilnines pirštines, kad oda neprakaituotų.
- Nenešioti ilgai nepralaidžių pirštinių be pertraukų.
- Rinktis avalynę ir kojines, leidžiančias odai kvėpuoti, jei pažeidžiamos pėdos.
- Nekasyti pūslelių, nes tai didina įtrūkimų ir infekcijos riziką.
Gydymas dažnai reikalauja kantrybės. Net kai oda pagerėja, drėkinimas ir dirgiklių vengimas išlieka svarbūs, nes tai padeda sumažinti naujų paūmėjimų tikimybę.
Į gydytoją verta kreiptis, jei pūslelės ant delnų ar padų atsirado pirmą kartą, jei bėrimas kartojasi, stipriai niežti, skauda arba trukdo dirbti, miegoti, vaikščioti ar atlikti kasdienius veiksmus. Taip pat svarbu pasitarti, jei įprasti drėkinamieji kremai nepadeda arba simptomai dažnėja.
Skubiau kreipkitės į gydytoją, jei atsiranda infekcijos požymių: didėjantis paraudimas, karštis, patinimas, pūliai, geltonos šašelės, stiprus skausmas, karščiavimas ar raudonos juostos nuo pažeistos vietos. Tai gali reikšti bakterinę infekciją, kurią reikia gydyti nedelsiant.
Nedelskite, jei sergate cukriniu diabetu, turite nusilpusią imuninę sistemą, vartojate imunitetą slopinančius vaistus arba bėrimas greitai plinta. Tokiais atvejais odos infekcijos gali progresuoti greičiau.
Jeigu įtariate, kad dishidrozinė egzema susijusi su darbu, verta kreiptis į dermatologą ir aptarti alerginius lopo mėginius bei odos apsaugos priemones darbo vietoje. Anksti nustačius dirgiklius ar alergenus, dažnai galima išvengti ilgalaikių paūmėjimų.
