Chlamidiozė

Chlamidiozė yra viena dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų, kurią sukelia bakterija Chlamydia trachomatis. Ši infekcija dažnai būna besimptomė, todėl daugelis žmonių nežino, kad yra užsikrėtę, tačiau negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų - nuo nevaisingumo iki lėtinio skausmo.

Chlamidiozė - tai bakterinė infekcija, kuri paveikia lytinius organus, šlaplę, tiesiąją žarną, o kartais ir akis ar gerklę. Ji perduodama lytinių santykių metu (makšties, analinių ar oralinių) bei nuo motinos kūdikiui gimdymo metu. Chlamydia trachomatis bakterijos patenka į gleivinę ir sukelia uždegimą, kuris ilgainiui gali pažeisti audinius, jei negydomas. Moterims dažniausiai pažeidžiama gimdos kaklelio ir kiaušintakių gleivinė, vyrams - šlaplė ir sėklidžių prielipai.

Pagrindiniai simptomai
  • Neįprastos išskyros iš lytinių organų (pieniškos, gelsvos arba žalsvos)
  • Skausmas arba deginimas šlapinantis
  • Dažnesnis šlapinimasis
  • Moterims - tarpmenstruacinis kraujavimas, skausmas apatinėje pilvo dalyje ar lytinių santykių metu
  • Vyrams - skausmas arba patinimas sėklidžių srityje
Papildomi požymiai
  • Infekcija tiesiojoje žarnoje gali sukelti skausmą, išskyras ar kraujavimą
  • Užkrėstos akys (konjunktyvitas) - paraudimas, niežėjimas, išskyros
  • Gerklės infekcija - paprastai besimptomė, bet gali sukelti gerklės skausmą
Kada simptomų nėra
  • Apie 70-80 % moterų ir 50 % vyrų neturi jokių simptomų
  • Net nesant simptomų, infekcija gali progresuoti ir sukelti komplikacijų

Chlamidiozė perduodama lytiniu keliu - bakterija patenka ant gleivinės net ir be ejakuliacijos. Pagrindiniai rizikos veiksniai: nesaugūs lytiniai santykiai (ypač su keletu partnerių), jaunas amžius (15-24 metų asmenys dažniausiai serga), ankstesnės lytiškai plintančios infekcijos, partnerio, turinčio chlamidiozę, buvimas. Taip pat gali užsikrėsti naujagimiai - gimdymo metu nuo sergančios motinos jie įgyja akių ar plaučių infekciją.

Chlamidiozė diagnozuojama laboratoriniais tyrimais. Dažniausiai naudojamas PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodas, kuriuo iš šlapimo arba tepinėlio iš gimdos kaklelio, šlaplės, tiesiosios žarnos ar gerklės nustatoma bakterijų DNR. Tyrimas yra jautrus ir specifiškas. Kartais atliekami ir pasėliai, tačiau jie rečiau naudojami. Svarbu ištirti visus rizikingai gyvenančius asmenis, nes dažnai liga būna besimptomė. JAV ir Europos rekomendacijose siūloma kasmet tikrinti jaunesnes nei 25 metų moteris, turinčias lytinių partnerių.

Chlamidiozė gydoma antibiotikais - dažniausiai skiriamas azitromicinas (vienkartinė dozė) arba doksiciklinas (7 dienų kursas). Gydymas yra efektyvus ir paprastai visiškai išgydo infekciją. Svarbu, kad gydymą gautų ir visi lytiniai partneriai, o per gydymą būtų susilaikoma nuo lytinių santykių bent 7 dienas po vienkartinės dozės arba kol baigiamas kursas. Po gydymo rekomenduojama atlikti kontrolinį tyrimą po 3-4 savaičių, ypač nėščiosioms. Negydoma chlamidiozė gali sukelti dubens uždegiminę ligą, negimdinį nėštumą, nevaisingumą ar lėtinį dubens skausmą moterims, o vyrams - epididimitą ir nevaisingumą.

Kreipkitės į gydytoją (šeimos gydytoją, dermatovenerologą ar ginekologą), jei: pastebėjote neįprastų išskyrų, skausmo ar deginimo šlapinantis, skausmo apatinėje pilvo dalyje ar sėklidėse, tarpmenstruacinio kraujavimo, arba jei turėjote nesaugių lytinių santykių su rizikingos sveikatos būklės partneriu. Net jei simptomų nėra, po rizikingo kontakto verta pasitikrinti - chlamidiozė dažnai nustatoma atsitiktinai profilaktinių patikrinimų metu. Nėščiosioms tyrimas dėl chlamidiozės yra įprastas, nes infekcija gali pakenkti kūdikiui.

Susiję tyrimai su Chlamidiozė

Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas dažniausiai būna pakitęs. Stulpelio ilgis rodo, kaip dažnai šis pokytis stebimas (% atvejų).