Chalazionas
Chalazionas yra dažnas, dažniausiai nepavojingas voko gumbelis, susiformuojantis užsikimšus riebalinei voko liaukai. Nors jis gali atrodyti neraminamai ir sukelti diskomfortą, daugeliu atvejų būklė praeina taikant paprastas priemones namuose. Svarbu atskirti, kada pakanka stebėjimo, o kada reikalinga gydytojo oftalmologo pagalba.
Chalazionas - tai lėtinis, dažniausiai neskausmingas voko uždegiminis darinys, atsirandantis, kai užsikemša voko krašte esančios riebalinės liaukos latakėlis. Šios liaukos gamina riebalinį sekretą, kuris padeda išlaikyti akies paviršių drėgną ir saugo ašarų plėvelę nuo per greito išgaravimo. Kai sekretas negali laisvai pasišalinti, jis kaupiasi liaukoje, sukelia vietinę uždegiminę reakciją ir pamažu susiformuoja apčiuopiamas gumbelis.
Dažniausiai Chalazionas atsiranda viršutiniame voke, nes jame yra daugiau riebalinių liaukų, tačiau jis gali susiformuoti ir apatiniame voke. Iš pradžių vokas gali būti paraudęs, jautrus ar patinęs, tačiau vėliau darinys dažnai tampa kietesnis, mažiau skausmingas ir aiškiau apčiuopiamas. Kartais pacientai pastebi ne skausmą, o spaudimo, sunkumo jausmą arba kosmetinį pakitimą.
Svarbu suprasti, kad Chalazionas nėra piktybinis navikas ir dažniausiai nėra užkrečiamas. Tai nėra tiesioginė infekcija, nors kai kuriais atvejais užsikimšusi liauka gali būti susijusi su bakterijų dauginimusi ar ankstesniu ūminiu voko uždegimu. Jei darinys kartojasi toje pačioje vietoje, ilgai nemažėja arba keičia formą, būtina gydytojo apžiūra, nes retais atvejais panašiai gali atrodyti ir kitos vokų ligos.
- Neskausmingas arba mažai skausmingas gumbelis viršutiniame ar apatiniame voke.
- Voko patinimas, kuris gali būti ryškesnis ryte.
- Voko paraudimas ar nedidelis vietinis sudirgimas.
- Sunkumo, tempimo ar spaudimo jausmas voke.
- Matomas kosmetinis voko pakitimas, ypač kai darinys didesnis.
- Lengvas voko jautrumas liečiant.
- Trumpalaikis skausmingumas, ypač jei pradžioje yra aktyvesnis uždegimas.
- Akių ašarojimas arba svetimkūnio pojūtis.
- Nedidelis akies paviršiaus dirginimas mirksint.
- Spaudimas akies obuoliui, dėl kurio regėjimas gali tapti neryškus.
- Laikinas astigmatizmo sustiprėjimas dėl voko spaudimo ragenai.
- Akies nuovargis skaitant ar dirbant kompiuteriu.
- Voko deformacija arba sunkumas visiškai atmerkti akį.
- Didėjantis skausmas, stiprus paraudimas ir karštis voko srityje.
- Pūlingos išskyros.
- Ryškus viso voko ar veido srities patinimas.
- Karščiavimas ar bloga bendra savijauta.
- Regėjimo pablogėjimas, kuris nepraeina mirksint ar pailsėjus.
Chalazionas atsiranda tada, kai sutrinka riebalinės voko liaukos sekreto nutekėjimas. Sekretas gali sutirštėti, liaukos latakėlis gali susiaurėti ar užsikimšti, o aplinkiniai audiniai sureaguoja uždegimu. Tai nėra vien higienos problema - net ir kruopščiai prižiūrint akis, ši būklė gali pasikartoti.
Riziką didina lėtinis vokų kraštų uždegimas, riebesnė oda, polinkis į odos uždegimines ligas, rožinė, seborėjinis dermatitas ir pasikartojantys vokų uždegimai. Kai kuriems žmonėms liaukų sekretas natūraliai būna tirštesnis, todėl latakėliai kemšasi lengviau. Taip pat reikšmės gali turėti hormoniniai pokyčiai, amžius, imuninės sistemos būklė, kontaktinių lęšių nešiojimas, akių trynimas ir makiažo likučiai ant vokų krašto.
Vaikams Chalazionas taip pat pasitaiko gana dažnai. Dažniausios priežastys - akių trynimas nešvariomis rankomis, jautresnė oda, pasikartojantis vokų dirginimas ar dar nepakankami higienos įpročiai. Vis dėlto vaikui atsiradus vokų guzeliui nereikėtų jo spausti ar bandyti pradurti - tai gali pabloginti uždegimą.
Svarbu paminėti, kad pasikartojantis Chalazionas gali būti signalas, jog reikia įvertinti bendrą vokų būklę. Jeigu dariniai formuojasi dažnai, gydytojas gali ieškoti lėtinio vokų uždegimo, odos ligų, cukrinio diabeto ar kitų veiksnių, kurie trukdo normaliai liaukų veiklai.
Chalazionas dažniausiai nustatomas gydytojo apžiūros metu. Oftalmologas įvertina voką iš išorės, apčiuopia darinį, patikrina voko kraštą, blakstienų liniją ir akies paviršių. Dažnai naudojama plyšinė lempa - specialus mikroskopas su šviesos šaltiniu, leidžiantis detaliai apžiūrėti vokų liaukas, junginę ir rageną.
Gydytojui svarbu išsiaiškinti, kiek laiko darinys yra, ar jis didėja, ar skauda, ar buvo panašių epizodų anksčiau, ar yra išskyrų, regėjimo sutrikimų, odos ligų. Taip pat klausiama apie kontaktinius lęšius, akių makiažą, darbo sąlygas, alergijas ir vartojamus vaistus.
Įprastais atvejais kraujo tyrimų, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos nereikia. Šie tyrimai svarstomi tik tada, kai eiga neįprasta: patinimas plinta, įtariama gilesnė infekcija, atsiranda akių judesių skausmas, išverstakumas, karščiavimas arba kiti sisteminiai požymiai. Jei Chalazionas kartojasi toje pačioje vietoje, nepraeina nepaisant gydymo ar atrodo netipiškai, gydytojas gali rekomenduoti audinio ištyrimą. Tai daroma tam, kad būtų atmestos retos, bet svarbios vokų ligos, kurios gali imituoti šią būklę.
Diagnozuojant taip pat svarbu atskirti Chalazionas nuo ūminio pūlingo voko uždegimo, alerginės reakcijos, cistos, odos darinių ar piktybinių pakitimų. Pacientui tai gali atrodyti panašiai, todėl savarankiškai diagnozuoti pagal nuotraukas internete nėra patikima.
Daugeliu atvejų Chalazionas gydomas konservatyviai, tai yra be operacijos. Pagrindinis tikslas - suminkštinti užsistovėjusį sekretą, pagerinti liaukos išsituštinimą ir sumažinti uždegimą. Gijimas gali užtrukti kelias savaites, todėl svarbu kantrybė ir nuoseklumas.
Pirmoji priemonė - šilti kompresai. Ant užmerkto voko dedamas šiltas, bet nedeginantis kompresas 10-15 minučių, 3-4 kartus per dieną. Šiluma padeda suskystinti sekretą. Po kompreso galima labai švelniai masažuoti voką blakstienų kryptimi, tačiau negalima stipriai spausti paties gumbelio. Spaudymas, badymas adata ar bandymas išspausti gali sukelti infekciją, kraujavimą ir randėjimą.
Vokų higiena taip pat svarbi. Gydytojas gali rekomenduoti specialias vokų valymo servetėles, putas ar tirpalus. Jei yra lėtinis vokų kraštų uždegimas, reguliari priežiūra padeda sumažinti pasikartojimo riziką. Akių makiažą geriau laikinai nutraukti, o seną tušą ar akių pieštuką pakeisti, ypač jei jie naudoti uždegimo metu.
Vaistai skiriami ne visada. Jei vyrauja uždegimas, gydytojas gali paskirti priešuždegiminių akių lašų ar tepalo. Jei įtariama bakterinė infekcija, gali būti skiriami antibiotikų lašai ar tepalas, tačiau vien antibiotikai dažniausiai neištirpdo susiformavusio darinio, nes pagrindinė problema yra užsikimšusi liauka. Kai kuriais atvejais, ypač esant pasikartojančiam vokų uždegimui, gali būti skiriamas ilgesnis gydymas geriamaisiais vaistais, bet tai sprendžiama individualiai.
Jei Chalazionas didelis, ilgai neišnyksta, spaudžia akį ar sukelia regėjimo sutrikimą, gali būti taikomas procedūrinis gydymas. Viena galimybė - vaisto suleidimas į darinį, siekiant sumažinti uždegiminę reakciją. Kita galimybė - nedidelė chirurginė procedūra, kurios metu darinys atveriamas iš vidinės voko pusės ir pašalinamas jo turinys. Procedūra paprastai atliekama taikant vietinę nejautrą, trunka neilgai, o randas dažniausiai nebūna matomas.
Po gydymo svarbu laikytis gydytojo nurodymų: lašinti paskirtus vaistus, neliesti akių nešvariomis rankomis, vengti makiažo, kol vokas gyja, ir atvykti kontrolei, jei taip rekomenduota. Net sėkmingai pašalinus darinį, Chalazionas gali pasikartoti, todėl ilgalaikė vokų priežiūra kai kuriems žmonėms yra tokia pat svarbi kaip pats gydymas.
Į gydytoją verta kreiptis, jei voko gumbelis nepraeina per 2-4 savaites, didėja, kartojasi arba trukdo regėjimui. Taip pat konsultacija reikalinga, jei darinys atsirado vaikui, jei vokas labai patinęs, jei nešiojate kontaktinius lęšius arba jei turite imunitetą silpninančių būklių.
Skubiau kreipkitės pagalbos, jei atsiranda stiprus skausmas, karščiavimas, plintantis paraudimas, pūlingos išskyros, sunku pajudinti akį, dvejinasi vaizdas, akies obuolys atrodo išsikišęs arba staiga pablogėja regėjimas. Tai gali rodyti ne paprastą Chalazionas, o gilesnį infekcinį procesą ar kitą būklę, kuriai reikia greito gydymo.
Ypač svarbu neatidėlioti, jei Chalazionas nuolat atsiranda toje pačioje vietoje arba po gydymo greitai sugrįžta. Tokiais atvejais gydytojas gali pasiūlyti išsamesnį ištyrimą. Nors dažniausiai priežastis būna nepavojinga, atsargumas padeda laiku atpažinti retas, bet rimtesnes ligas.
Kol laukiate konsultacijos, saugiausia naudoti šiltus kompresus, nenaudoti akių makiažo, nenešioti kontaktinių lęšių, jei akis sudirgusi, ir jokiu būdu nespausti darinio. Jei kyla abejonių, geriau pasitarti su specialistu - vokų ligos dažnai gerai gydomos, kai parenkamas tinkamas ir laiku pradėtas gydymas.
Susiję tyrimai su Chalazionas
Žemiau pateikti tyrimai, kurių rezultatas sergant šia liga dažnai skiriasi nuo normos. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų pokytis būdingas.
Tyrimų reikšmės padidėja
1Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šią ligą: kaip ją pastebėjote, kaip sekėsi diagnostika ir gydymas. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!