Burnos ertmės vėžys
Burnos ertmės vėžys yra piktybinis navikas, kuris dažniausiai išsivysto burnos gleivinės ląstelėse. Ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas žymiai pagerina išgyvenamumo rodiklius, todėl svarbu atpažinti pirmuosius simptomus ir žinoti rizikos veiksnius. Ši liga gali pažeisti lūpas, liežuvį, dantenas, gomurį ar burnos dugną.
Burnos ertmės vėžys - tai piktybinis epitelio audinio augimas, dažniausiai plokščialąstelinė karcinoma. Jis gali atsirasti bet kurioje burnos ertmės vietoje: lūpose, burnos gleivinėje, liežuvyje (ypač šoniniuose paviršiuose), burnos dugne, dantenose, gomuryje. Dažniausiai diagnozuojamas vyresniems nei 50 metų vyrams, tačiau dėl ŽPV infekcijos plitimo sergamumas didėja ir tarp jaunesnių žmonių. Liga yra agresyvi ir gali metastazuoti į kaklo limfmazgius bei tolimus organus.
- Neskausminga opa ar žaizdelė burnoje, kuri negyja ilgiau nei 2 savaites
- Raudona arba balta dėmė ant liežuvio, dantenų ar burnos gleivinės
- Vietinis skausmas ar jautrumas
- Sunkumas ryjant ar kalbant
- Kraujavimas iš burnos arba opelės
- Tirpimas ar dilgčiojimas lūpose ar liežuvyje
- Kaklo limfmazgių padidėjimas (gumbas kakle)
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas (cigaretės, pypkė, kramtomasis tabakas) ir gausus alkoholio vartojimas - šie du veiksniai kartu žymiai padidina riziką. Taip pat svarbi yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, ypač 16 tipo. Kiti veiksniai: prasta burnos higiena, ilgalaikis saulės poveikis lūpoms, amžius (vyresni nei 45 m.), silpna imuninė sistema, lėtiniai burnos gleivinės dirginimai (pvz., netinkamai prigludę protezai).
Diagnostika pradedama kruopščia gydytojo apžiūra ir anamneze. Įtarus naviką, atliekama biopsija - audinio gabalėlio paėmimas histologiniam tyrimui. Vaizdiniai tyrimai padeda nustatyti ligos išplitimą: kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba pozitronų emisijos tomografija (PET). Kaklo limfmazgiams įvertinti kartais atliekama ultragarsinė diagnostika. Esant pakitimų, gali būti rekomenduojama endoskopinė apžiūra.
Gydymo taktika priklauso nuo naviko stadijos, vietos ir paciento bendros būklės. Pagrindiniai metodai: chirurginis naviko šalinimas (kartu su dalimi sveiko audinio), spindulinė terapija (radioterapija) ir chemoterapija. Ankstyvose stadijose dažnai taikoma tik chirurgija arba spindulinė terapija. Pažengusiais atvejais derinami keli metodai, kartais skiriama tikslinė terapija (pvz., cetuksimabas). Gydymo metu svarbi mitybos pagalba, reabilitacija ir psichologinė parama.
Nedelsiant kreipkitės, jei burnoje atsiranda opa ar dėmė, kuri negyja ilgiau nei 2-3 savaites, jaučiate nuolatinį skausmą ar diskomfortą, atsiranda gumbas kakle, sunku ryti ar kalbėti, pastebite kraujavimą iš burnos ar nepaaiškinamą svorio kritimą. Ankstyva diagnostika yra labai svarbi - laiku nustačius ligą, gydymo sėkmės tikimybė žymiai didesnė.
