Būgnelio perforacija
Būgnelio perforacija - tai skylutė arba plyšimas ausies būgnelyje, plonoje membranoje, skiriančioje išorinę ausį nuo vidurinės ausies. Ji gali atsirasti po infekcijos, traumos, staigaus slėgio pokyčio ar net netinkamai valant ausis. Daugeliu atvejų Būgnelio perforacija sugyja savaime, tačiau kartais reikalingas gydymas, kad būtų išvengta klausos pablogėjimo ir pasikartojančių infekcijų.
Būgnelio perforacija reiškia, kad ausies būgnelyje - plonoje, elastingoje membranoje - atsiranda plyšys arba anga. Ausies būgnelis atlieka dvi labai svarbias funkcijas: perduoda garso virpesius į vidurinės ausies klausomuosius kauliukus ir saugo vidurinę ausį nuo vandens, bakterijų bei kitų dirgiklių.
Kai būgnelis plyšta, garso perdavimas gali tapti mažiau efektyvus, todėl žmogus gali prasčiau girdėti. Be to, atsiveria kelias infekcijoms patekti į vidurinę ausį. Dėl to gali atsirasti pūliavimas, skausmas, ūžesys ar pasikartojantis vidurinės ausies uždegimas.
Būgnelio perforacija gali būti maža ir beveik nepastebima arba didesnė, sukelianti aiškius simptomus. Kai kuriais atvejais plyšimas įvyksta staiga, pavyzdžiui, po stipraus smūgio į ausį ar staigaus slėgio pokyčio skrendant lėktuvu. Kitais atvejais ji formuojasi palaipsniui dėl užsitęsusių ausies uždegimų.
Svarbu žinoti, kad pati Būgnelio perforacija ne visada reiškia negrįžtamą klausos netekimą. Maži plyšimai dažnai sugyja per kelias savaites. Vis dėlto negydoma arba nuolat kartojantis infekcijoms ji gali tapti lėtinė, o tada gali prireikti ausų, nosies ir gerklės gydytojo - otorinolaringologo - pagalbos.
- Staigus arba palaipsniui atsiradęs ausies skausmas.
- Skausmo sumažėjimas po to, kai iš ausies pradeda tekėti skystis - taip gali nutikti plyšus būgneliui dėl vidurinės ausies uždegimo.
- Prastesnė klausa pažeistoje ausyje.
- Skysčio, pūlių arba kraujo tekėjimas iš ausies.
- Užgulimo, spaudimo arba „pilnos ausies“ pojūtis.
- Ūžesys, spengimas ar zvimbimas ausyje.
- Galvos svaigimas arba pusiausvyros sutrikimas, ypač jei pažeidžiama vidinė ausis.
- Pykinimas, susijęs su stipriu svaigimu.
- Karščiavimas, bendras silpnumas, ypač esant infekcijai.
- Pasikartojantys ausų uždegimai.
- Nemalonus kvapas iš ausies, kuris gali rodyti lėtinę infekciją.
- Vaikas trina ar tampo ausį.
- Padidėjęs irzlumas, prastesnis miegas.
- Sumažėjusi reakcija į garsus.
- Skystis ant pagalvės po miego.
- Karščiavimas ar apetito sumažėjimas kartu su ausies skausmu.
Būgnelio perforacija dažniausiai atsiranda dėl infekcijos arba mechaninio pažeidimo. Viena dažniausių priežasčių - ūminis vidurinės ausies uždegimas. Kai vidurinėje ausyje kaupiasi skystis ar pūliai, didėja spaudimas į būgnelį. Jeigu spaudimas tampa per didelis, būgnelis gali plyšti.
Kita dažna priežastis - trauma. Būgnelis gali būti pažeistas valant ausį vatos pagaliuku, įkišus kitą aštrų ar kietą daiktą, po smūgio į ausį, sportinės traumos ar nelaimingo atsitikimo. Net ir įprastas vatos pagaliukas gali būti pavojingas, jei jis įkišamas per giliai.
Būgnelio perforacija gali atsirasti ir dėl staigių slėgio pokyčių. Tai vadinama barotrauma. Ji gali įvykti skrendant lėktuvu, nardant, važiuojant kalnuose ar po sprogimo bangos. Ypač rizika didėja, jei tuo metu žmogus serga sloga, sinusitu ar turi užsikimšusią Eustachijaus vamzdžio funkciją.
Rizikos veiksniai yra dažni ausų uždegimai, vaikų amžius, alerginis rinitas, adenoidų padidėjimas, rūkymas arba pasyvus rūkymas, nusilpęs imunitetas, ankstesnės ausies operacijos. Lėtinė Būgnelio perforacija dažniau pasitaiko žmonėms, kurie ilgą laiką sirgo pūlingais ausų uždegimais arba nebuvo tinkamai gydyti.
Būgnelio perforacija dažniausiai nustatoma apžiūrint ausį. Gydytojas naudoja otoskopą arba mikroskopą, kad pamatytų ausies landą ir būgnelį. Apžiūros metu vertinama, kurioje vietoje yra plyšimas, kokio jis dydžio, ar matyti uždegimo, pūlių, kraujo, randų arba lėtinio proceso požymių.
Jei iš ausies teka pūliai ar skystis, gali būti paimtas pasėlis, padedantis nustatyti infekcijos sukėlėją ir parinkti tinkamus antibiotikus. Klausai įvertinti atliekama audiometrija - klausos tyrimas, parodantis, ar yra laidumo tipo klausos sutrikimas ir kiek jis ryškus.
Kai kuriais atvejais atliekama timpanometrija, tačiau esant aiškiai perforacijai ji taikoma atsargiai ir ne visada būtina. Jei įtariama sudėtingesnė būklė - pavyzdžiui, cholesteatoma, klausomųjų kauliukų pažeidimas, kaukolės trauma ar lėtinis pūlingas uždegimas - gali būti reikalinga kompiuterinė tomografija. Magnetinio rezonanso tomografija gali būti skiriama rečiau, kai reikia įvertinti minkštuosius audinius ar galimas komplikacijas.
Gydytojui svarbi ir ligos istorija: kada prasidėjo simptomai, ar buvo ausies skausmas, karščiavimas, skrydis, nardymas, trauma, ar žmogus valė ausį pagaliuku, ar anksčiau sirgo ausų uždegimais.
Būgnelio perforacija gydoma atsižvelgiant į jos dydį, priežastį, simptomus ir tai, ar yra infekcija. Mažos, šviežios perforacijos dažnai sugyja savaime per kelias savaites. Tokiu atveju svarbiausia saugoti ausį nuo vandens ir pakartotinio dirginimo.
Rekomenduojama maudantis naudoti ausies apsaugą arba medvilnės tamponėlį, suteptą vazelinu, tačiau jo negalima stumti giliai. Nereikėtų plaukioti, nardyti, savarankiškai lašinti neaiškių ausų lašų ar valyti ausies landos pagaliukais. Skausmui malšinti gali būti vartojami įprasti vaistai nuo skausmo, pavyzdžiui, paracetamolis ar ibuprofenas, jei jie žmogui tinka.
Jeigu yra infekcija, gydytojas gali skirti antibiotikų lašus į ausį. Dažnai pasirenkami lašai, saugūs esant būgnelio perforacijai. Kai kurie ausų lašai, ypač turintys ototoksinių medžiagų, gali būti pavojingi vidinei ausiai, todėl jų negalima vartoti nepasitarus su gydytoju. Jei infekcija išplitusi arba yra karščiavimas, kartais skiriami geriami antibiotikai.
Jei Būgnelio perforacija neužgyja, yra didelė, kartojasi infekcijos arba išlieka klausos sutrikimas, gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas. Dažniausios procedūros - miringoplastika arba timpanoplastika. Jų metu būgnelis užlopomas specialiu audinio lopinėliu, dažnai paimtu iš paties paciento audinių. Operacijos tikslas - uždaryti perforaciją, sumažinti infekcijų riziką ir pagerinti klausą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsirado ausies skausmas, staigus klausos pablogėjimas, iš ausies teka skystis, pūliai ar kraujas. Ypač svarbu pasitikrinti, jei simptomai prasidėjo po smūgio į ausį, kritimo, sprogimo bangos, nardymo ar skrydžio.
Skubios pagalbos reikia, jei kartu atsiranda stiprus galvos svaigimas, vėmimas, veido raumenų silpnumas, aukšta temperatūra, stiprus galvos skausmas, patinimas už ausies arba staigus ryškus klausos netekimas. Šie požymiai gali rodyti rimtesnį pažeidimą ar infekcijos komplikacijas.
Vaiką verta parodyti gydytojui, jei jis karščiuoja, skundžiasi ausies skausmu, iš ausies teka skystis, pablogėjo klausa arba vaikas tapo neįprastai vangus. Net jei skausmas sumažėjo, bet prasidėjo tekėjimas iš ausies, tai gali reikšti, kad būgnelis plyšo.
Kol neapžiūrėjo gydytojas, geriausia nelašinti jokių vaistų į ausį, nebent jie buvo paskirti būtent šiai situacijai. Tinkama priežiūra padeda būgneliui saugiai gyti ir sumažina ilgalaikių klausos problemų riziką.
