Blefarospazmas
Blefarospazmas - tai nevalingi, pasikartojantys akių vokų raumenų susitraukimai, dėl kurių žmogus gali dažnai mirksėti, stipriai užsimerkti ar net laikinai negalėti atsimerkti. Nors ši būklė dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, ji gali labai trikdyti kasdienį gyvenimą: skaitymą, vairavimą, darbą kompiuteriu ir bendravimą. Laiku atpažinus blefarospazmą, galima parinkti veiksmingą gydymą ir sumažinti simptomų poveikį gyvenimo kokybei.
Blefarospazmas yra judesių sutrikimas, priskiriamas židininei distonijai. Tai reiškia, kad tam tikros raumenų grupės - šiuo atveju akių vokų užmerkimo raumenys, ypač žiedinis akies raumuo - susitraukia nevalingai, per stipriai arba per dažnai.
Įprastai mirksėjimas yra apsauginis refleksas: jis drėkina akies paviršių, pašalina smulkias daleles ir saugo rageną. Sergant blefarospazmu, šis refleksas tampa pernelyg aktyvus. Iš pradžių žmogus gali pastebėti tik dažnesnį mirksėjimą ar akių jautrumą šviesai, tačiau vėliau vokai gali užsimerkti taip stipriai, kad tenka sustoti, palaukti ar rankomis padėti atsimerkti.
Dažniausia forma vadinama gerybiniu esenciniu blefarospazmu. Žodis „gerybinis“ reiškia, kad tai nėra vėžys ir paprastai tiesiogiai nekelia grėsmės gyvybei. Vis dėlto „gerybinis“ nereiškia „nereikšmingas“ - simptomai gali būti labai varginantys. Kai kuriems žmonėms blefarospazmas būna izoliuotas, o kitiems jis gali būti susijęs su kitomis distonijomis, pavyzdžiui, nevalingais apatinės veido dalies, žandikaulio ar kaklo raumenų susitraukimais.
Svarbu atskirti blefarospazmą nuo paprasto voko trūkčiojimo, kuris dažnai pasireiškia dėl nuovargio, streso, kofeino ar miego trūkumo. Paprastas trūkčiojimas dažniausiai būna vienpusis, trumpalaikis ir praeina savaime. Blefarospazmas dažniau kartojasi, gali apimti abi akis ir ilgainiui stiprėti.
- Dažnesnis mirksėjimas, ypač ryškioje šviesoje, vėjyje ar skaitant.
- Akių sausumo, smėlio pojūčio ar dirginimo jausmas.
- Padidėjęs jautrumas šviesai, vadinamas fotofobija.
- Trumpi nevalingi vokų susitraukimai, kurie iš pradžių gali atrodyti kaip įprastas nuovargis.
- Simptomų sustiprėjimas patiriant stresą, nuovargį ar ilgai dirbant prie ekrano.
- Nevalingas, pasikartojantis abiejų akių vokų užsimerkimas.
- Stiprūs akių vokų spazmai, dėl kurių sunku atsimerkti.
- Poreikis sustoti einant, skaitant ar vairuojant, nes akys staiga užsimerkia.
- Veido raumenų įsitempimas aplink akis.
- Simptomų palengvėjimas miegant arba visiškas išnykimas miego metu.
- Laikinas funkcinis regėjimo sutrikimas: akys matytų normaliai, tačiau vokai neleidžia žiūrėti.
- Sunkumai vairuojant, dirbant kompiuteriu, žiūrint televizorių ar skaitant.
- Socialinis diskomfortas, nerimas dėl aplinkinių reakcijos.
- Veiklos apribojimas dėl nenuspėjamų spazmų.
- Retesniais atvejais - spazmų išplitimas į kitus veido raumenis.
Tiksli priežastis, kodėl išsivysto blefarospazmas, ne visada aiški. Manoma, kad svarbų vaidmenį turi smegenų judesių kontrolės tinklų, ypač pamatinių branduolių, veiklos sutrikimas. Šios struktūros padeda reguliuoti judesių tikslumą, slopinti nereikalingus raumenų susitraukimus ir palaikyti normalų raumenų tonusą.
Blefarospazmas nėra psichologinė liga ir žmogus jo „nesukelia savo mintimis“. Vis dėlto stresas, nerimas, miego trūkumas ar pervargimas gali aiškiai sustiprinti simptomus, nes nervų sistema tampa jautresnė dirgikliams.
Rizikos veiksniai gali būti:
- Amžius. Blefarospazmas dažniau prasideda vidutiniame ar vyresniame amžiuje.
- Lytis. Moterims ši būklė nustatoma dažniau nei vyrams.
- Akių paviršiaus dirginimas. Sausų akių sindromas, blefaritas, alerginis konjunktyvitas ar ragenos dirginimas gali skatinti dažnesnį mirksėjimą ir kartais prisidėti prie spazmų.
- Šviesos jautrumas. Ryški saulė, mirgantys ekranai ar fluorescencinis apšvietimas gali provokuoti simptomus.
- Paveldimumas. Kai kuriais atvejais šeimoje gali būti kitų distonijos ar judesių sutrikimų atvejų, nors daugumai pacientų aiškaus paveldėjimo nenustatoma.
- Vaistai ir neurologinės ligos. Retais atvejais į blefarospazmą panašūs simptomai gali atsirasti vartojant tam tikrus vaistus ar sergant kitomis nervų sistemos ligomis.
Kartais blefarospazmas būna antrinis, tai yra atsiranda dėl kitos būklės: akių uždegimo, traumos, veidinio nervo dirginimo, Parkinsono ligos, kitų distonijų ar struktūrinių smegenų pažeidimų. Todėl svarbu įvertinti ne tik pačius vokų spazmus, bet ir bendrą neurologinę bei akių būklę.
Blefarospazmas dažniausiai nustatomas remiantis pokalbiu su pacientu ir klinikiniu ištyrimu. Gydytojas klausia, kada prasidėjo simptomai, ar jie pasireiškia abiejose akyse, kas juos sustiprina ar palengvina, ar yra akių sausumas, skausmas, regėjimo pokyčių, kitų nevalingų judesių.
Dažnai pacientą vertina akių gydytojas ir neurologas. Akių gydytojas gali atlikti apžiūrą plyšine lempa, įvertinti rageną, junginę, vokų kraštus, ašarų plėvelę. Prireikus atliekami sausų akių tyrimai, pavyzdžiui, ašarų plėvelės stabilumo vertinimas ar Schirmerio mėginys.
Neurologinis ištyrimas padeda nustatyti, ar blefarospazmas yra izoliuotas, ar susijęs su platesniu judesių sutrikimu. Gydytojas stebi veido raumenų judesius, vokų spazmų pobūdį, kaklo, žandikaulio, liežuvio ar galūnių raumenų aktyvumą.
Papildomi tyrimai ne visada būtini, tačiau gali būti skiriami, jei simptomai netipiški. Pavyzdžiui, galvos magnetinio rezonanso tomografija gali būti rekomenduojama, kai spazmai atsiranda staiga, yra vienpusiai, kartu pasireiškia silpnumas, jutimų sutrikimai, dvejinimasis akyse ar kiti neurologiniai požymiai. Kraujo tyrimai gali būti atliekami įtariant medžiagų apykaitos, uždegimines ar kitas bendrines priežastis.
Svarbi diagnostikos dalis - atskirti blefarospazmą nuo kitų būklių: hemifacialinio spazmo, paprastos voko miokimijos, tikų, akių alergijos, sausų akių sindromo, vokų uždegimo, veidinio nervo sutrikimų ar vaistų sukeltų judesių.
Blefarospazmas gydomas atsižvelgiant į simptomų stiprumą, priežastis ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Visiškai „išgydyti“ šią būklę ne visada pavyksta, tačiau daugumai žmonių galima reikšmingai sumažinti spazmus ir pagerinti savijautą.
Pirmo pasirinkimo gydymas dažniausiai yra botulino toksino injekcijos į akių vokų ir aplinkinių raumenų sritis. Vaistas laikinai susilpnina pernelyg aktyvius raumenis, todėl vokai rečiau ir silpniau užsimerkia. Poveikis paprastai prasideda per kelias dienas ar dvi savaites ir trunka apie 2-4 mėnesius, todėl injekcijas dažnai reikia kartoti. Galimi laikini nepageidaujami reiškiniai - voko nusileidimas, akių sausumas, dvejinimasis ar mėlynės injekcijos vietoje, tačiau tinkamai parinkus dozę jie dažniausiai būna valdomi.
Jeigu yra akių sausumas ar dirginimas, svarbu gydyti ir jį. Gali būti skiriamos dirbtinės ašaros, akių geliai nakčiai, vokų higiena, blefarito gydymas, alergijos kontrolė. Kartais vien akių paviršiaus būklės pagerinimas sumažina mirksėjimą ir palengvina spazmus.
Kai kuriems pacientams padeda gyvenimo būdo ir aplinkos priemonės:
- Tamsinti arba specialūs nuo akinimo saugantys akiniai, ypač esant fotofobijai.
- Reguliarus miegas ir poilsio pertraukos dirbant prie ekrano.
- Streso mažinimo technikos, kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas.
- Kofeino, alkoholio ar kitų simptomus stiprinančių veiksnių stebėjimas ir ribojimas.
- Akių drėkinimas sausose, kondicionuojamose patalpose.
Geriamieji vaistai, pavyzdžiui, kai kurie raumenų tonusą ar nervų sistemos veiklą veikiantys preparatai, gali būti svarstomi, tačiau jų veiksmingumas dažnai ribotas, o šalutinis poveikis ne visada priimtinas. Todėl jie skiriami individualiai.
Labai sunkiais, gydymui atspariais atvejais gali būti svarstomas chirurginis gydymas, pavyzdžiui, dalinis vokų užmerkimo raumenų pašalinimas. Itin retai, kai blefarospazmas yra platesnės sunkios distonijos dalis, specializuotuose centruose gali būti vertinama gilioji smegenų stimuliacija. Šie metodai taikomi tik kruopščiai atrinktiems pacientams.
Į gydytoją verta kreiptis, jei vokų spazmai kartojasi kelias savaites, stiprėja, trukdo skaityti, vairuoti, dirbti ar bendrauti. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei kartu jaučiate akių sausumą, paraudimą, skausmą, šviesos baimę ar pastebite regėjimo pokyčių.
Skubiau kreipkitės į medikus, jei:
- Vokų užsimerkimas atsirado staiga ir yra lydimas veido, rankos ar kojos silpnumo.
- Pasireiškia kalbos sutrikimas, pusiausvyros praradimas, stiprus galvos skausmas ar sąmonės sutrikimas.
- Spazmai yra tik vienoje veido pusėje ir kartu trūkčioja skruostas ar burnos kampas.
- Atsiranda dvejinimasis akyse, naujas voko nusileidimas ar vyzdžių skirtumas.
- Yra stiprus akies skausmas, ryškus paraudimas, regėjimo pablogėjimas ar akies trauma.
- Simptomai prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą.
Jei blefarospazmas trukdo vairuoti, kol būklė neįvertinta ir nesuvaldyta, saugiau nevairuoti. Tai nėra kaltės ar silpnumo klausimas - nevalingas vokų užsimerkimas gali būti pavojingas tiek jums, tiek kitiems eismo dalyviams. Gydytojas gali padėti rasti gydymo būdą, kuris leistų saugiau grįžti prie įprastos veiklos.
