Bipolinis sutrikimas II tipas
Bipolinis sutrikimas II tipas yra lėtinė nuotaikos liga, kai depresijos epizodai kaitaliojasi su hipomanijos epizodais - švelnesne manijos forma. Nors hipomanija gali atrodyti kaip produktyvumo pikas, ji dažnai sukelia impulsyvius sprendimus ir vėliau gilų nuosmukį. Ši diagnozė reikalauja ilgalaikės priežiūros, tačiau tinkamai gydant dauguma žmonių gyvena visavertį gyvenimą.
Bipolinis sutrikimas II tipas (dar vadinamas II tipo bipoliniu afektiniu sutrikimu) yra nuotaikos sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys depresijos ir hipomanijos epizodai. Hipomanija yra lengvesnė manijos forma - žmogus jaučiasi energingas, mažiau miega, yra labai kūrybingas, tačiau nepraranda realybės pojūčio ir nereikalauja hospitalizacijos. Depresijos epizodai būna sunkūs ir ilgalaikiai. Ligos pagrindas - smegenų neuromediatorių (serotonino, dopamino, noradrenalino) pusiausvyros sutrikimas, kurį lemia genetinė polinkis ir aplinkos veiksniai. Pažeidžiama smegenų žievė, limbinė sistema ir kitos nuotaikos reguliavimo sritys.
- Ilgalaikis liūdesys, tuštuma ar beviltiškumas
- Energijos stoka, nuovargis be aiškios priežasties
- Susidomėjimo praradimas veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą
- Miego sutrikimai: nemiga arba per didelis miegas
- Apetito pokyčiai ir svorio svyravimai
- Sunkumai susikaupti, priimti sprendimus
- Mintys apie mirtį ar savižudybę
- Padidėjusi energija, sumažėjęs miego poreikis (pvz., miega 3-4 valandas ir jaučiasi pailsėjęs)
- Pakilusi, euforiška ar irzli nuotaika
- Pagreitėjęs kalbėjimas, mintys lekia
- Per didelis pasitikėjimas savimi, grandioziniai planai
- Impulsyvūs sprendimai: neapgalvotos išlaidos, rizikingas seksas, staigūs kelionių planai
- Padidėjęs socialumas, perdėtas bendravimas
- Nesugebėjimas pripažinti, kad kažkas negerai - kiti dažnai pastebi pokyčius
Tiksli bipolinio sutrikimo II tipo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad svarbų vaidmenį atlieka genetika - jei šeimoje yra buvę bipolinio sutrikimo atvejų, rizika susirgti yra didesnė. Smegenų struktūros ir cheminės medžiagos (ypač dopamino ir serotonino) disbalansas taip pat yra reikšmingas. Aplinkos veiksniai, tokie kaip didelis stresas (netektys, finansiniai sunkumai, piktnaudžiavimas medžiagomis), miego trūkumas ar hormoniniai pokyčiai, gali išprovokuoti pirmąjį epizodą. Bipolinis sutrikimas II tipas dažniau diagnozuojamas moterims nei vyrams, o pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia vėlyvą paauglystę ar ankstyvą jaunystę.
Diagnozę nustato psichiatras, remdamasis išsamiu klinikiniu pokalbiu ir vertindamas simptomus pagal DSM-5 kriterijus. Gydytojas klausia apie nuotaikos epizodų trukmę, dažnumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Dažnai naudojami nuotaikos dienoraščiai, kuriuose pacientas fiksuoja savo būsenas. Laboratoriniai tyrimai (kraujo tyrimai, skydliaukės hormonai) atliekami norint atmesti kitas galimas priežastis, pavyzdžiui, skydliaukės disfunkciją. Gali būti taikomi ir klausimynai, pavyzdžiui, „Mood Disorder Questionnaire“. Svarbu atskirti bipolinį sutrikimą II tipą nuo I tipo, kitų nuotaikos sutrikimų ar asmenybės sutrikimų.
Bipolinis sutrikimas II tipas gydomas kompleksiškai. Medikamentinis gydymas apima nuotaikos stabilizatorius (pvz., litis, lamotriginas) kartu su antipsichotiniais vaistais (pvz., kvetiapinas). Antidepresantai vartojami atsargiai, nes jie gali sukelti hipomaniją. Psichoterapija - ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), šeimos terapija ir interpersonalinė terapija - padeda atpažinti ankstyvuosius epizodų požymius, valdyti stresą ir palaikyti rutiną. Svarbios gyvensenos priemonės: reguliarus miegas (bent 7-8 valandas per parą), subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vengimas. Ilgalaikis stebėjimas pas psichiatrą yra būtinas net ir remisijos laikotarpiais.
Kreiptis į psichiatrą vertėtų, jei pastebite: stipriai pablogėjusią nuotaiką, trunkantį ilgiau nei dvi savaites; energijos antplūdžius, kai miegate mažai, bet jaučiatės normaliai; nekontroliuojamą impulsyvų elgesį, dėl kurio gali kilti finansinių ar teisinių problemų; mintis susižaloti ar atimti sau gyvybę - tuomet būtina skubi pagalba. Taip pat verta apsilankyti, jei artimieji pastebi neįprastus nuotaikų svyravimus, o jūs patys jų nejaučiate - artimųjų įžvalgos dažnai padeda laiku nustatyti ligą.
