Bakterinis konjunktyvitas
Bakterinis konjunktyvitas yra akies junginės uždegimas, kurį sukelia bakterijos. Jis dažniausiai pasireiškia paraudimu, pūlingomis išskyromis ir sulipusiais vokais, ypač ryte. Nors daugeliu atvejų liga nėra pavojinga, ją svarbu atpažinti ir tinkamai gydyti, kad infekcija neplistų ir nepažeistų ragenos.
Bakterinis konjunktyvitas yra infekcinis akies paviršiaus uždegimas. Junginė yra plona, skaidri gleivinė, dengianti akies baltymą ir vidinį vokų paviršių. Kai į ją patenka ir ima daugintis bakterijos, organizmas reaguoja uždegimu: kraujagyslės išsiplečia, akis parausta, atsiranda išskyrų, dirginimas ir vokų patinimas.
Dažniausiai bakterinis konjunktyvitas pažeidžia vieną akį, tačiau per rankas, rankšluosčius, pagalvę ar kosmetiką infekcija gali greitai pereiti ir į kitą. Liga yra užkrečiama, todėl sergant svarbi kruopšti higiena.
Bakterinį konjunktyvitą gali sukelti įvairios bakterijos, pavyzdžiui, Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae ar Moraxella catarrhalis. Vaikams ši liga pasitaiko gana dažnai, nes jie dažniau liečia akis rankomis, artimai bendrauja darželyje ar mokykloje ir ne visada laikosi higienos įpročių. Suaugusiesiems riziką didina kontaktiniai lęšiai, akių sausumas, vokų kraštų uždegimas ir susilpnėjusi imuninė sistema.
Svarbu atskirti bakterinį konjunktyvitą nuo virusinio ar alerginio. Virusinis dažniau sukelia vandeningas išskyras ir yra susijęs su peršalimu, o alerginis paprastai labai niežti ir pažeidžia abi akis vienu metu. Bakteriniam konjunktyvitui būdingesnės tirštos gelsvos ar žalsvos išskyros, dėl kurių vokai gali sulipti.
- Akies paraudimas, dažniausiai prasidedantis vienoje akyje.
- Tirštos gelsvos, balkšvos arba žalsvos išskyros.
- Sulipę vokai ryte arba po miego.
- Svetimkūnio, smėlio ar graužimo pojūtis akyje.
- Vokų patinimas ir jautrumas.
- Padidėjęs ašarojimas, nors išskyros dažnai būna pūlingos.
- Nedidelis deginimas ar perštėjimas.
- Laikinai pablogėjęs matymas dėl ant akies paviršiaus susikaupusių išskyrų.
- Vaikas trina akis, tampa irzlesnis, vengia ryškios šviesos.
- Po nakties blakstienos gali būti sulipusios taip, kad sunku atmerkti akį.
- Gali kartu pasireikšti sloga, kosulys ar ausies uždegimas, ypač mažiems vaikams.
- Infekcija gali greitai išplisti kolektyve, todėl svarbu laiku pradėti higienos priemones.
- Stiprus akies skausmas, o ne tik perštėjimas ar dirginimas.
- Ryškus šviesos baimės jausmas.
- Reikšmingas regėjimo pablogėjimas, kuris nepraeina nuvalius išskyras.
- Akies trauma arba įtarimas, kad į akį pateko svetimkūnis.
- Kontaktinių lęšių nešiojimas kartu su paraudusia ir skausminga akimi.
- Labai gausios pūlingos išskyros, ypač jei jos atsirado staiga.
Bakterinis konjunktyvitas išsivysto, kai bakterijos patenka ant akies junginės ir pradeda daugintis. Akies paviršius turi natūralią apsaugą: ašaros nuplauna mikroorganizmus, jose yra antibakterinių medžiagų, o mirksėjimas padeda palaikyti švarą. Tačiau kartais šios apsaugos nepakanka.
Dažniausi užsikrėtimo keliai yra tiesioginis kontaktas su užkrėstomis išskyromis, nešvarios rankos, bendri rankšluosčiai, kosmetika, pagalvės užvalkalai ar akių lašų buteliukai. Vaikų kolektyvuose infekcija plinta lengviau, nes vaikai artimai bendrauja ir dažniau liečia veidą.
Riziką didina kontaktinių lęšių nešiojimas, ypač jei lęšiai valomi netinkamai, nekeičiami laiku arba su jais miegama. Lęšiai gali sudirginti akies paviršių ir sudaryti palankesnes sąlygas bakterijoms. Kontaktinių lęšių naudotojams bet koks akies paraudimas vertinamas atsargiau, nes kai kurios infekcijos gali pažeisti rageną.
Kiti rizikos veiksniai yra sausų akių sindromas, lėtinis vokų kraštų uždegimas, alergijos, neseniai persirgta viršutinių kvėpavimo takų infekcija, susilpnėjusi imuninė sistema, cukrinis diabetas, akių operacijos ar traumos. Naujagimiams bakterinis konjunktyvitas gali būti susijęs su infekcija, įgyta gimdymo metu, todėl tokiais atvejais reikalinga skubi gydytojo apžiūra.
Ne kiekvienas akies paraudimas reiškia bakterinę infekciją. Paraudimą gali sukelti virusai, alergija, sausumas, cheminis sudirginimas, ragenos įbrėžimas ar rimtesnės akių ligos. Dėl to svarbu įvertinti visumą: išskyrų pobūdį, skausmą, regėjimą, kontaktinių lęšių naudojimą ir bendrą savijautą.
Bakterinis konjunktyvitas dažniausiai nustatomas pagal nusiskundimus ir akių apžiūrą. Gydytojas paklausia, kada prasidėjo simptomai, ar liga prasidėjo vienoje ar abiejose akyse, kokios yra išskyros, ar yra skausmas, šviesos baimė, regėjimo pablogėjimas, ar žmogus nešioja kontaktinius lęšius.
Apžiūros metu įvertinamas junginės paraudimas, vokų patinimas, išskyrų pobūdis, ragenos skaidrumas ir regėjimo aštrumas. Jei reikia, akis apžiūrima plyšine lempa. Tai specialus akių gydytojo mikroskopas, leidžiantis detaliai įvertinti akies paviršių, rageną, junginę ir vokus.
Kai įtariamas ragenos pažeidimas, gali būti naudojamas fluoresceino mėginys. Ant akies užlašinamas specialus dažas, kuris padeda pamatyti ragenos įbrėžimus, opeles ar kitus paviršiaus pažeidimus. Šis tyrimas ypač svarbus kontaktinių lęšių naudotojams, po traumos arba esant stipresniam skausmui.
Daugeliu nesudėtingų atvejų papildomų laboratorinių tyrimų nereikia. Tačiau jei infekcija sunki, kartojasi, nereaguoja į gydymą, pasireiškia naujagimiui arba įtariamos neįprastos bakterijos, gydytojas gali paimti junginės išskyrų pasėlį. Pasėlis padeda nustatyti, kokia bakterija sukėlė infekciją ir kuriems antibiotikams ji jautri.
Kai simptomai nėra tipiški, gali būti svarstomos ir kitos diagnozės: virusinis konjunktyvitas, alerginis konjunktyvitas, sausų akių sindromas, blefaritas, ragenos uždegimas, uveitas ar ūminė glaukoma. Tokiais atvejais akių gydytojo konsultacija padeda išvengti klaidų ir parinkti saugų gydymą.
Bakterinio konjunktyvito gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo, paciento amžiaus, rizikos veiksnių ir to, ar yra ragenos pažeidimo požymių. Lengvi atvejai kartais praeina savaime per kelias dienas, tačiau antibiotikų akių lašai ar tepalas gali sutrumpinti ligos trukmę, sumažinti užkrečiamumą ir komplikacijų riziką.
Dažniausiai skiriami vietiniai antibiotikai akių lašų arba tepalo forma. Konkretų vaistą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į situaciją. Labai svarbu vartoti vaistus taip, kaip nurodyta: nenutraukti per anksti, nelašinti dažniau nei rekomenduota ir nesidalyti lašais su kitais žmonėmis. Akių lašų buteliuko galiukas neturi liesti akies, vokų ar blakstienų, nes taip vaistas gali būti užterštas.
Kol akis pūliuoja, reikėtų kelis kartus per dieną švelniai nuvalyti išskyras. Tam tinka švarus vatos diskelis ar marlė, sudrėkinta virintu atvėsintu vandeniu arba steriliu fiziologiniu tirpalu. Kiekvienai akiai reikia naudoti atskirą diskelį, valyti nuo vidinio akies kampo į išorę ir po to nusiplauti rankas.
Kontaktinius lęšius būtina išimti ir nenešioti, kol gydytojas leis vėl juos naudoti. Dažnai rekomenduojama išmesti lęšius, kuriuos žmogus dėvėjo infekcijos metu, taip pat pakeisti lęšių dėklą ir tirpalą. Akių makiažo priemonės, ypač tušas ir akių kontūro pieštukai, naudoti ligos metu, taip pat gali būti užteršti, todėl jų geriau nebenaudoti.
Namų priežiūra padeda greičiau pasijusti geriau. Reikėtų ilsinti akis, vengti dūmų, dulkių, chloruoto vandens, neliesti ir netrinti akių. Šilti kompresai gali palengvinti sulipusių vokų pojūtį, o dirginimą kartais mažina dirbtinės ašaros be konservantų. Vis dėlto dirbtinės ašaros nepakeičia antibiotikų, jei jie paskirti.
Į darbą, darželį ar mokyklą dažniausiai galima grįžti tada, kai sumažėja pūlingos išskyros, žmogus jaučiasi geriau ir laikosi higienos. Kai kuriose įstaigose gali būti taikomos savos taisyklės, pavyzdžiui, grįžti po 24 valandų nuo antibiotikų pradžios. Svarbiausia yra realiai įvertinti užkrečiamumą: jei akis vis dar gausiai pūliuoja, geriau likti namuose.
Į gydytoją verta kreiptis, jei akies paraudimą lydi pūlingos išskyros, vokai sulimpa, simptomai nepraeina per 1-2 dienas arba būklė blogėja. Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, geriau pasitarti anksčiau.
Skubios apžiūros reikia, jei atsiranda stiprus akies skausmas, ryški šviesos baimė, regėjimo pablogėjimas, ragenos drumstumas, akies trauma, cheminės medžiagos patekimas į akį arba įtarimas, kad akyje yra svetimkūnis. Tai gali būti ne paprastas bakterinis konjunktyvitas, o būklė, kuriai reikia neatidėliotino gydymo.
Kontaktinių lęšių nešiotojai turėtų kreiptis į gydytoją greitai, net jei simptomai atrodo vidutiniai. Paraudusi, skausminga akis nešiojant lęšius gali rodyti ragenos infekciją, kuri negydoma gali palikti randų ir pabloginti regėjimą.
Naujagimių akių paraudimas ar pūliavimas visada turi būti įvertintas gydytojo skubiai. Kūdikiams infekcijos gali progresuoti greičiau, o kai kurios jų reikalauja specialaus gydymo.
Taip pat būtina pakartotinai kreiptis, jei paskirtas gydymas nepadeda per 48-72 valandas, simptomai kartojasi, infekcija dažnai grįžta arba kartu atsiranda stiprus vokų patinimas, karščiavimas, veido skausmas. Tokiais atvejais gali reikėti keisti gydymą, atlikti pasėlį ar ieškoti kitos priežasties.
