Bakterinis keratitas
Bakterinis keratitas - tai bakterijų sukeltas akies ragenos uždegimas, galintis vystytis labai greitai ir per trumpą laiką smarkiai pabloginti regėjimą. Tai nėra paprastas akių paraudimas: negydoma infekcija gali sukelti ragenos opą, randėjimą ar net regėjimo netekimą. Laiku pradėtas gydymas dažniausiai leidžia sustabdyti infekciją ir išsaugoti akį bei regėjimą.
Bakterinis keratitas yra infekcinis ragenos uždegimas. Ragena - tai skaidrus, kupolo formos priekinis akies paviršius, pro kurį šviesa patenka į akį. Ji turi būti lygi ir skaidri, kad regėjimas būtų aiškus. Kai į rageną patenka bakterijų, prasideda uždegiminė reakcija: audiniai paburksta, tampa drumsti, gali formuotis pūlingas židinys arba opa.
Sveika ragena turi kelis apsauginius mechanizmus: ašarų plėvelę, mirksėjimą, nepažeistą epitelį ir natūralias antimikrobines medžiagas. Tačiau net mažas ragenos paviršiaus pažeidimas gali tapti „vartais“ infekcijai. Tai ypač aktualu kontaktinių lęšių nešiotojams, žmonėms po akių traumų, operacijų ar sergantiems sausų akių liga.
Bakterinis keratitas dažniausiai pažeidžia tik vieną akį, tačiau retais atvejais gali būti abipusis. Infekcija gali būti paviršinė arba gili. Paviršinis uždegimas gali apsiriboti ragenos epiteliu, o gilesnis pažeidimas apima stromą - pagrindinį ragenos sluoksnį. Kuo giliau bakterijos įsiskverbia, tuo didesnė randėjimo ir regėjimo pablogėjimo rizika.
Dažniausi sukėlėjai yra Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa, Moraxella ir kitos bakterijos. Kontaktinių lęšių nešiotojams ypač svarbi Pseudomonas aeruginosa infekcija, nes ji gali progresuoti labai greitai - kartais per 24-48 valandas. Dėl šios priežasties bet koks stiprus akies skausmas, paraudimas ir regėjimo pablogėjimas nešiojant lęšius laikomas skubiu signalu kreiptis į gydytoją oftalmologą.
- Stiprus akies skausmas arba svetimkūnio pojūtis, tarsi akyje būtų smėlio.
- Ryškus akies paraudimas, dažniausiai aplink rageną.
- Ašarojimas, deginimas, perštėjimas.
- Šviesos baimė - noras prisimerkti, vengti ryškios šviesos.
- Neryškus ar suprastėjęs regėjimas.
- Pūlingos arba gleivingos išskyros iš akies.
- Voko patinimas, sunkumas atmerkti akį.
- Balta, pilkšva ar gelsva dėmė ant ragenos, matoma plika akimi arba apžiūros metu.
- Greitai blogėjantis regėjimas per kelias valandas ar dieną.
- Labai stiprus skausmas, kuris nemažėja nuplovus akį ar išėmus kontaktinį lęšį.
- Pūlių sankaupa priekinėje akies kameroje - tai vadinama hipopionu.
- Ragenos opa, suplonėjimas ar perforacijos grėsmė.
- Skausmas, paraudimas ar miglotas matymas po miego su kontaktiniais lęšiais.
- Diskomfortas, kuris nepraeina išėmus lęšį.
- Aštrus skausmas ir šviesos baimė po lęšių naudojimo baseine, duše ar vandens telkiniuose.
- Vienos akies paraudimas ir išskyros po lęšių dėklo ar tirpalo higienos pažeidimų.
Bakterinis keratitas išsivysto tada, kai bakterijos patenka į rageną ir įveikia jos apsauginius barjerus. Vien bakterijų buvimo akies paviršiuje dažniausiai nepakanka - paprastai reikalingas ragenos epitelio pažeidimas, susilpnėjusi vietinė apsauga arba netinkamos sąlygos, leidžiančios bakterijoms daugintis.
Svarbiausias rizikos veiksnys šiuolaikinėje praktikoje yra kontaktinių lęšių nešiojimas. Rizika didėja, jei lęšiai nešiojami ilgiau, nei rekomenduojama, su jais miegama, jie plaunami vandeniu, naudojamas pasenęs tirpalas arba nešvarus dėklas. Vandentiekio vanduo, baseinai, ežerai ir dušai nėra saugi aplinka kontaktiniams lęšiams, nes juose gali būti įvairių mikroorganizmų.
Kitos dažnos priežastys ir rizikos veiksniai:
- Akies trauma, ypač įdrėskimas nagu, augalu, metalo ar medžio drožle.
- Svetimkūnis akyje ir jo sukeltas ragenos pažeidimas.
- Akių operacijos, pavyzdžiui, kataraktos, ragenos ar refrakcinės chirurgijos procedūros.
- Sausų akių liga, kai ašarų plėvelė nepakankamai apsaugo rageną.
- Vokų ligos, netaisyklingas blakstienų augimas, blefaritas.
- Ilgalaikis vietinių steroidinių akių lašų vartojimas be gydytojo priežiūros.
- Nusilpęs imunitetas, cukrinis diabetas, onkologinės ligos ar imunosupresinis gydymas.
- Lėtinės akių paviršiaus ligos, randai, ankstesnės ragenos infekcijos.
Kai kuriems žmonėms bakterinis keratitas išsivysto labai greitai, net jei pradinis pažeidimas atrodo menkas. Todėl po akies traumos, ypač jei atsiranda skausmas, paraudimas ar regėjimo pablogėjimas, nereikėtų laukti, kol „praeis savaime“.
Bakterinis keratitas diagnozuojamas gydytojo oftalmologo apžiūros metu. Kadangi liga gali progresuoti greitai, svarbu kreiptis nedelsiant, ypač jei žmogus nešioja kontaktinius lęšius arba mato prasčiau nei įprastai.
Pirmiausia gydytojas įvertina nusiskundimus: kada prasidėjo skausmas, ar buvo trauma, ar nešiojami kontaktiniai lęšiai, ar buvo naudoti akių lašai, ar yra išskyrų. Svarbu pasakyti, jei lęšiai buvo nešioti naktį, naudoti vandenyje arba jei lęšių dėklas nebuvo reguliariai keičiamas.
Pagrindiniai tyrimai:
- Regėjimo aštrumo patikrinimas. Tai padeda įvertinti, kiek infekcija paveikė regėjimą.
- Apžiūra plyšine lempa. Tai specialus mikroskopas, leidžiantis detaliai pamatyti rageną, uždegimo židinį, opą, drumstumą, pūlius ar ragenos suplonėjimą.
- Fluoresceino mėginys. Į akį įlašinamas specialus dažas, kuris išryškina ragenos epitelio pažeidimus ir opas.
- Ragenos nuograndos tyrimas. Jei infekcija ryški, gili, neįprasta ar blogai reaguoja į gydymą, gydytojas gali paimti mėginį nuo ragenos paviršiaus. Jis tiriamas mikroskopu, atliekamas pasėlis ir nustatomas bakterijų jautrumas antibiotikams.
- Kontaktinių lęšių, dėklo ar tirpalo tyrimas. Kartais jie siunčiami mikrobiologiniam ištyrimui, ypač jei įtariama su lęšiais susijusi infekcija.
Kai kuriais atvejais reikia atskirti bakterinį keratitą nuo virusinio, grybelinio keratito ar Acanthamoeba sukeltos infekcijos. Tai svarbu, nes gydymas skiriasi. Jei eiga neįprasta, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, konfokalinė mikroskopija ar specialūs mikrobiologiniai tyrimai.
Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija bakteriniam keratitui paprastai nėra pirmo pasirinkimo tyrimai, nes infekcija vertinama tiesiogiai apžiūrint akį. Jie gali būti reikalingi tik išskirtiniais atvejais, kai įtariama gilesnė akiduobės infekcija, trauma ar svetimkūnis.
Bakterinis keratitas gydomas skubiai, nes delsimas didina ragenos randėjimo ir regėjimo praradimo riziką. Gydymo planas priklauso nuo infekcijos dydžio, gylio, vietos ragenoje, regėjimo būklės ir įtariamo sukėlėjo.
Svarbiausia gydymo dalis yra antibiotikų akių lašai. Lengvesniais atvejais gali būti skiriami plataus veikimo fluorochinolonų lašai. Sunkesniais atvejais naudojami stipresni, specialiai paruošti koncentruoti antibiotikų lašai, pavyzdžiui, cefalosporinų, aminoglikozidų ar kitų grupių preparatai. Pirmomis gydymo valandomis ar paromis lašai gali būti lašinami labai dažnai - kartais kas 15-60 minučių, net naktį. Tai gali atrodyti varginančiai, bet būtent ankstyvas intensyvus gydymas padeda sustabdyti infekciją.
Papildomai gali būti skiriami:
- Vyzdį plečiantys ir akies raumenis atpalaiduojantys lašai, mažinantys skausmą ir uždegiminę reakciją.
- Skausmą malšinantys vaistai, jei skausmas stiprus.
- Dirbtinės ašaros be konservantų, kai reikia saugiai drėkinti akies paviršių.
- Gydymas vokų uždegimui ar sausų akių ligai, jei tai prisidėjo prie infekcijos.
Steroidiniai akių lašai bakterinio keratito pradžioje paprastai neskiriami savarankiškai, nes jie gali susilpninti vietinę imuninę reakciją ir pabloginti infekciją. Kai kuriais atvejais, infekcijai jau kontroliuojant antibiotikais, oftalmologas gali atsargiai paskirti steroidus uždegimui ir randėjimui mažinti. Tai turi būti daroma tik gydytojo priežiūroje.
Kontaktinius lęšius būtina nedelsiant išimti ir jų nenešioti, kol gydytojas leis. Dažnai rekomenduojama išmesti naudotus lęšius, dėklą ir tirpalą. Gydymo metu negalima užklijuoti akies nepasitarus su gydytoju, nes šilta ir drėgna aplinka gali skatinti bakterijų dauginimąsi.
Jei susiformuoja didelė opa, ragenos suplonėjimas ar perforacijos grėsmė, gali prireikti chirurginio gydymo. Taikomi audinių klijai, apsauginis kontaktinis lęšis, amniono membranos transplantacija arba ragenos persodinimas. Net ir sustabdžius infekciją, gali likti randas. Jei jis yra ragenos centre ir trukdo matyti, vėliau gali būti svarstomos regėjimą gerinančios procedūros.
Labai svarbu laikytis kontrolinių vizitų grafiko. Pirmomis dienomis gydytojas gali norėti apžiūrėti akį kasdien, kad įsitikintų, jog opa mažėja, skausmas slopsta, o regėjimas neblogėja.
Į gydytoją oftalmologą reikia kreiptis tą pačią dieną, jei atsiranda akies skausmas, paraudimas, šviesos baimė ar regėjimo pablogėjimas. Tai ypač svarbu kontaktinių lęšių nešiotojams - jiems bakterinis keratitas gali progresuoti itin greitai.
Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei:
- Staiga pablogėjo regėjimas viena akimi.
- Akis stipriai skauda, sunku ją atmerkti.
- Matote baltą, pilką ar gelsvą dėmę ant ragenos.
- Yra pūlingų išskyrų iš akies.
- Skausmas ir paraudimas atsirado po akies traumos.
- Simptomai prasidėjo nešiojant kontaktinius lęšius arba po miego su jais.
- Akis labai jautri šviesai, ašaroja, regėjimas miglotas.
- Jau vartojate akių lašus, bet per 24 valandas būklė blogėja.
Iki gydytojo apžiūros išimkite kontaktinius lęšius, bet jų neišmeskite, jei gydytojas gali paprašyti juos ištirti. Nenaudokite senų antibiotikų ar steroidinių akių lašų savo nuožiūra. Jei į akį pateko svetimkūnis ar cheminė medžiaga, akis turi būti skubiai įvertinta, net jei skausmas laikinai sumažėjo.
Bakterinis keratitas yra gydoma liga, tačiau ji reikalauja greitos reakcijos. Kuo anksčiau pradedamas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti skaidrią rageną ir gerą regėjimą.
