Asocialinis asmenybės sutrikimas
Asocialinis asmenybės sutrikimas - tai rimta psichikos sveikatos būklė, kai žmogus nuolat nepaiso kitų teisių, jausmų ir visuomenės normų. Šis sutrikimas gali sukelti didelę žalą tiek pačiam žmogui, tiek jį supantiems, todėl ankstyvas atpažinimas ir tinkama pagalba yra itin svarbūs.
Asocialinis asmenybės sutrikimas (AAS) - tai asmenybės sutrikimų grupė, kuriai būdingas nuolatinis, ilgalaikis elgesio modelis, pažeidžiantis kitų teises ir visuomenės taisykles. Žmonės, sergantys AAS, dažnai negeba jausti empatijos, gailesčio ar atsakomybės už savo veiksmus. Šis sutrikimas dažniau pasireiškia vyrams nei moterims ir dažniausiai pradedamas diagnozuoti suaugus, nors pirmieji požymiai gali atsirasti jau vaikystėje ar paauglystėje. AAS nėra tiesiog „blogas charakteris“ - tai neurologiniai ir psichosocialiniai veiksniai lemiantis sutrikimas, kurį galima gydyti specializuota pagalba.
- Nuolatinis melavimas, apgaudinėjimas siekiant asmeninės naudos
- Impulsyvumas ir nesugebėjimas planuoti ateities
- Dirglumas, agresyvumas, polinkis į smurtą
- Nepaisymas kitų saugumo ir teisių
- Nesąžiningumas, atsakomybės vengimas
- Nesugebėjimas jausti kaltės ar gailesčio
- Sunkumai palaikant ilgalaikius santykius
- Polinkis į rizikingą elgesį, pvz., narkotikų vartojimą
- Dažni teisiniai pažeidimai
- Piniginių įsipareigojimų nevykdymas
Tiksli asocialinio asmenybės sutrikimo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad tai lemia genetikos, aplinkos ir neurologinių veiksnių derinys. Rizikos veiksniai apima: šeimoje buvusį AAS ar kitus asmenybės sutrikimus; vaikystėje patirtą prievartą, apleistumą ar nestabilią aplinką; smegenų traumas, ypač priekinėje skiltyje; žemą socialinę ir ekonominę padėtį. Taip pat svarbūs ir psichosocialiniai veiksniai, pvz., netinkamas elgesio modeliavimas šeimoje.
Asocialinio asmenybės sutrikimo diagnozę nustato psichiatras arba klinikinis psichologas, atlikęs išsamų psichologinį įvertinimą. Diagnostikoje naudojamos struktūruotos klinikinės apklausos, tokios kaip SCID-5-PD (Struktūruotas klinikinis interviu asmenybės sutrikimams). Gydytojas taip pat gali rinkti informaciją iš šeimos narių, teisinių dokumentų ar kitų šaltinių. Svarbu atskirti AAS nuo kitų psichikos sutrikimų, pvz., bipolinio sutrikimo ar priklausomybės ligų. Neinvaziniai tyrimai, tokie kaip MRT ar EEG, gali būti atliekami siekiant pašalinti organines smegenų ligas.
Asocialinio asmenybės sutrikimo gydymas yra sudėtingas, tačiau galimas. Pagrindiniai metodai apima: kognityvinę-elgesio terapiją, kuri padeda keisti neigiamus elgesio modelius; dialektinę elgesio terapiją, ypač esant savižudiškam elgesiui; psichosocialinę reabilitaciją, ugdant socialinius įgūdžius; vaistus, tokius kaip antidepresantai, antipsichotikai ar nuotaikos stabilizatoriai, jei yra gretutinių sutrikimų (pvz., depresijos). Gydymas dažnai yra ilgalaikis, o sėkmę lemia paciento motyvacija ir parama iš aplinkinių. Neužtenka vien medikamentų - svarbi sisteminga psichoterapija.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei jūs ar jūsų artimasis: nuolat pažeidinėja įstatymus arba kitų teises; rodo agresyvų ar smurtinį elgesį; nesugeba palaikyti santykių ar laikytis įsipareigojimų; jaučia, kad elgesys kenkia jų pačių gyvenimui. Taip pat svarbu kreiptis, jei žmogus turi minčių pakenkti sau ar kitiems. Nesikreipiant pagalbos, sutrikimas gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip teisiniai suėmimai, priklausomybės ar savižudybė.
