Antrinis sifilis
Antrinis sifilis yra antroji sifilio stadija, kuri išsivysto praėjus 2-8 savaitėms po pirminio šankro atsiradimo. Šioje stadijoje bakterijos Treponema pallidum plinta per kraujotakos sistemą, sukeldamos įvairius odos, gleivinių ir bendruosius simptomus. Laiku negydomas antrinis sifilis gali progresuoti į vėlyvąjį sifilį, pažeisdamas širdį, nervų sistemą ir kitus organus, todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra ypač svarbūs.
Antrinis sifilis yra sisteminė sifilio stadija, atsirandanti dėl Treponema pallidum bakterijų plitimo krauju ir limfa. Ši stadija dažniausiai prasideda po pirminės infekcijos, kai pirminis šankras jau būna užgijęs arba dar gali būti matomas. Bakterijos pažeidžia odą, gleivines, limfmazgius, o kartais ir vidaus organus. Antrinis sifilis yra užkrečiamas - infekcija gali plisti per artimą kontaktą su pažeistomis odos ar gleivinių vietomis. Negydant simptomai gali praeiti savaime, tačiau liga pereina į latentinę stadiją ir vėliau gali sukelti sunkių komplikacijų.
- Bėrimas - dažniausiai rausvos dėmės ar mazgeliai, iš pradžių ant liemens, vėliau plintantys į galūnes, delnus ir padus
- Condylomata lata - plačios, drėgnos papulės lytinių organų, išangės ar burnos srityse
- Gleivinių opų atsiradimas (enantema) - burnoje, ryklėje, lytiniuose organuose
- Difuzinis plaukų slinkimas (alopecija), ypač pakaušio srityje
- Karščiavimas - dažniausiai nežymus ar vidutinis
- Limfmazgių padidėjimas - ypač kaklo, pažastų, kirkšnių srityse
- Bendras silpnumas, nuovargis, galvos skausmas
- Raumenų ir sąnarių skausmai
Antrinio sifilio priežastis yra infekcija bakterija Treponema pallidum, kuri dažniausiai perduodama lytiniu keliu per gleivines ar pažeistą odą. Rizikos veiksniai apima neapsaugotus lytinius santykius (oralinius, vaginalinius, analinius), kelis lytinius partnerius, vyrišką lytį (ypač vyrus, turinčius lytinių santykių su vyrais), bei kartu esančią ŽIV infekciją, kuri silpnina imuninę sistemą. Sifiliu užsikrėsti galima ir nuo sergančios motinos vaisiui nėštumo metu (įgimtas sifilis), tačiau antrinis sifilis dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems.
Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniu vaizdu, ligos istorija ir laboratoriniais tyrimais. Pirmiausia atliekami serologiniai tyrimai: nespecifiniai (RPR, VDRL) ir specifiniai (TPHA, FTA-ABS, imunoblotingas). Aktyvios infekcijos atveju RPR/VDRL titrai būna aukšti. Iš bėrimo ar opų galima paimti medžiagos ir tirti tamsaus lauko mikroskopija - tai leidžia tiesiogiai pamatyti spirochetas. Kartais atliekama juosmeninė punkcija, jei įtariamas neurosifilis. ŽIV testas taip pat rekomenduojamas, nes šios infekcijos dažnai eina kartu.
Antrinis sifilis gydomas antibiotikais, iš kurių veiksmingiausias yra benzilpenicilinas (penicilinas G). Standartinis gydymas - viena intramuskulinė injekcija ilgo veikimo penicilino (pvz., 2,4 mln. vienetų benzatino benzilpenicilino). Esant alergijai penicilinui, gali būti skiriamas doksiciklinas, ceftriaksonas arba eritromicinas (pastarasis mažiau patikimas). Visiems sergantiesiems rekomenduojama vengti lytinių santykių iki gydymo pabaigos ir kol simptomai išnyksta. Po gydymo būtina stebėti serologinius rodiklius - titrai turėtų mažėti per 6-12 mėnesių. Jei titrai nesumažėja, reikia įvertinti, ar nereikia pakartotinio gydymo arba ar nėra reinfekcijos.
Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote bėrimą (ypač ant delnų ar padų), karščiavimą, limfmazgių padidėjimą ar kitus simptomus po rizikingo lytinio kontakto. Jei buvo pirminis sifilio šankras, kuris užgijo, tačiau atsirado naujų požymių, taip pat reikia skubiai tikrintis. Nerekomenduojama laukti, kol simptomai praeis savaime - jie gali išnykti, tačiau infekcija progresuos ir padidins komplikacijų riziką. Sifilis yra lengvai pagydomas, jei diagnozuojamas laiku.
