Antinksčių žievės karcinoma
Antinksčių žievės karcinoma yra reta, bet agresyvi piktybinė liga, pažeidžianti antinksčių žievę. Ji gali gaminti hormonų perteklių, sukeldama įvairius simptomus, arba ilgą laiką augti be jokių požymių. Ankstyva diagnostika ir gydymas yra gyvybiškai svarbūs.
Antinksčių žievės karcinoma yra piktybinis navikas, išsivystantis iš antinksčių žievės ląstelių. Šios ląstelės normaliai gamina hormonus, tokius kaip kortizolis, aldosteronas ir lytiniai hormonai. Karcinoma gali būti funkcionuojanti (gaminti per daug hormonų) arba nefunkcionuojanti. Liga dažniausiai diagnozuojama 40-60 metų asmenims, tačiau gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Dėl agresyvaus pobūdžio ji linkusi plisti į netoliese esančius audinius ir tolimus organus, pavyzdžiui, kepenis, plaučius ar kaulus.
- Greitas svorio augimas ir riebalų kaupimasis veido bei liemens srityje
- Aukštas kraujospūdis, kurį sunku kontroliuoti
- Silpnumas, raumenų masės nykimas (ypač kojose)
- Padidėjęs kūno plaukuotumas (hirsutizmas) moterims
- Gili arba užkimusi balso tembras
- Nereguliarios mėnesinės arba jų nebuvimas
- Pilvo ar nugaros skausmas
- Apčiuopiamas gumbas pilvo srityje
- Apetito stoka ir nepaaiškinamas svorio kritimas
- Nuovargis ir bendras silpnumas
Tiksli antinksčių žievės karcinomos priežastis dažnai nežinoma. Kai kuriais atvejais navikas atsiranda dėl paveldimų genetinių sindromų, tokių kaip Li-Fraumeni sindromas, Beckwith-Wiedemann sindromas ar šeiminė adenomatozinė polipozė. Rizikos veiksniai apima amžių (dažniau po 40 metų), rūkymą ir ilgalaikį tam tikrų cheminių medžiagų poveikį. Tačiau dauguma atvejų atsiranda sporadiškai, be aiškios priežasties.
Diagnozė prasideda išsamiu fiziniu ištyrimu ir anamneze. Atliekami kraujo bei šlapimo tyrimai, siekiant nustatyti hormonų (kortizolio, aldosterono, lytinių hormonų) perteklių. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), padeda įvertinti naviko dydį, struktūrą ir išplitimą. Diagnozei patvirtinti dažnai reikia biopsijos, tačiau ji atliekama atsargiai, nes karcinomos ląstelės gali būti išplitusios. Esant įtarimui dėl genetinės ligos, rekomenduojama genetinių tyrimų konsultacija.
Pagrindinis gydymas yra chirurginis naviko pašalinimas (adrenalektomija). Jei navikas yra lokalizuotas, operacija gali būti radikali. Po operacijos dažnai skiriama chemoterapija (pvz., mitotanu) ar spindulinė terapija, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles. Esant išplitusiai ligai, gali būti taikoma tikslinė terapija ar imunoterapija. Hormonų pusiausvyrai atstatyti po operacijos gali prireikti pakaitinės hormonų terapijos. Gydymo planas visada individualizuojamas, atsižvelgiant į ligos stadiją, paciento būklę ir naviko ypatybes.
Nedelsdami kreipkitės, jei pastebėjote staigų pilvo skausmą, apčiuopiamą gumbą pilvo srityje arba nepaaiškinamą svorio kritimą. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei atsiranda horminio pertekliaus simptomai - greitas svorio augimas, aukštas kraujospūdis, raumenų silpnumas ar hirsutizmas. Asmenims, turintiems paveldimų sindromų, rekomenduojama reguliari medicininė priežiūra ir profilaktiniai tyrimai. Ankstyva diagnostika žymiai pagerina gydymo galimybes.
