Androgenetinė alopecija
Androgenetinė alopecija yra dažniausia plaukų retėjimo forma, susijusi su paveldėtu plaukų folikulų jautrumu androgenams - vyriškiems lytiniams hormonams. Nors ši būklė nėra pavojinga gyvybei, ji gali stipriai paveikti savijautą, pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę. Kuo anksčiau pradedamas tinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė sulėtinti plaukų retėjimą ir išsaugoti esamus plaukus.
Androgenetinė alopecija - tai lėtinis, palaipsniui progresuojantis plaukų retėjimas, atsirandantis dėl genetinio polinkio ir hormonų poveikio plaukų folikulams. Pagrindinis vaidmuo tenka dihidrotestosteronui, sutrumpintai DHT - aktyviai testosterono formai. Kai plaukų folikulai yra jautrūs DHT, jie pamažu mažėja, o jų gaminami plaukai tampa vis plonesni, trumpesni ir silpnesni.
Plaukas turi augimo ciklą: augimo fazę, pereinamąją fazę ir ramybės fazę. Sergant androgenetine alopecija, augimo fazė trumpėja, todėl plaukai nespėja užaugti tokie stiprūs kaip anksčiau. Ilgainiui dalis folikulų tampa labai smulkūs ir beveik nebegamina matomų plaukų.
Vyrams androgenetinė alopecija dažniausiai pasireiškia plaukų linijos atsitraukimu ties smilkiniais ir viršugalvio retėjimu. Moterims dažniau retėja plaukai viršugalvyje, ypač per sklastymą, tačiau priekinė plaukų linija dažniausiai išlieka. Ši būklė gali prasidėti bet kuriame suaugusio žmogaus amžiuje, tačiau su amžiumi jos tikimybė didėja.
- Palaipsniui retėjantys plaukai, dažniausiai be skausmo ar niežėjimo.
- Plonesni, silpnesni, lengviau lūžtantys plaukai.
- Padidėjęs plaukų slinkimas šukuojantis, plaunant galvą ar ant pagalvės.
- Mažėjanti plaukų apimtis, sunkiau suformuojama šukuosena.
- Plaukų linijos atsitraukimas ties smilkiniais.
- Retėjimas viršugalvyje.
- Palaipsniui susijungiantys plikimo plotai kaktos ir viršugalvio srityse.
- Plaukų retėjimas per sklastymą ir viršugalvyje.
- Bendrai sumažėjusi plaukų apimtis, nors visiškas nuplikimas pasitaiko retai.
- Kartais kartu pasireiškiantys hormonų pusiausvyros požymiai: nereguliarios mėnesinės, spuogai, padidėjęs plaukuotumas veide ar kūne.
Svarbiausia androgenetinės alopecijos priežastis - paveldėtas plaukų folikulų jautrumas androgenams. Tai nereiškia, kad žmogaus hormonų kiekis būtinai yra padidėjęs. Dažnai hormonų tyrimai būna normalūs, tačiau folikulai į įprastą DHT kiekį reaguoja jautriau.
Riziką didina šeiminis polinkis: jei tėvai, seneliai ar broliai bei seserys turėjo panašų plaukų retėjimą, tikimybė susirgti yra didesnė. Amžius taip pat svarbus - plaukų folikulų jautrumo padariniai dažnai ryškėja bėgant metams.
Moterims androgenetinė alopecija gali išryškėti po gimdymo, menopauzės metu ar esant hormonų pusiausvyros sutrikimams, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromui. Plaukų būklę gali bloginti geležies, vitamino D, baltymų trūkumas, skydliaukės ligos, stiprus stresas, griežtos dietos, kai kurie vaistai. Vis dėlto šie veiksniai dažniau sustiprina slinkimą, o ne yra pagrindinė androgenetinės alopecijos priežastis.
Diagnozę dažniausiai nustato gydytojas dermatologas, įvertinęs plaukų retėjimo pobūdį, šeiminę anamnezę ir galvos odos būklę. Svarbu atskirti androgenetinę alopeciją nuo kitų plaukų slinkimo priežasčių, pavyzdžiui, židininės alopecijos, telogeninio plaukų slinkimo, grybelinės infekcijos, randėjančios alopecijos ar uždegiminių galvos odos ligų.
Dažnai atliekama trichoskopija - galvos odos ir plaukų apžiūra specialiu dermatoskopu. Ji leidžia matyti plaukų storio skirtumus, folikulų miniatiūrizaciją ir kitus būdingus požymius. Kartais daroma fototrichograma, padedanti įvertinti plaukų tankį ir augimo fazes.
Jei plaukai slenka staiga, labai gausiai arba yra kitų simptomų, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, feritiną, skydliaukės hormonų tyrimus, vitamino D kiekį, hormonų tyrimus. Retais atvejais, kai diagnozė neaiški, atliekama galvos odos biopsija.
Androgenetinės alopecijos gydymo tikslas - sulėtinti plaukų retėjimą, sustiprinti esamus plaukus ir, kai įmanoma, paskatinti dalinį ataugimą. Svarbu suprasti, kad gydymas paprastai yra ilgalaikis: nutraukus veiksmingas priemones, plaukų retėjimas dažnai vėl progresuoja.
Dažniausiai naudojamas vietinis minoksidilis, tepamas ant galvos odos. Jis gali būti skiriamas tiek vyrams, tiek moterims, tačiau poveikis vertinamas tik po kelių mėnesių reguliaraus vartojimo. Vyrams gali būti skiriamas finasteridas ar dutasteridas - vaistai, mažinantys DHT poveikį. Moterims tam tikrais atvejais gali būti taikomas antiandrogeninis gydymas, tačiau jis parenkamas individualiai, ypač atsižvelgiant į nėštumo planus.
Papildomos priemonės gali būti trombocitais praturtintos plazmos injekcijos, mažo intensyvumo lazerio terapija, mezoterapija, o pažengusiais atvejais - plaukų transplantacija. Taip pat svarbu koreguoti nustatytus trūkumus: geležies, vitamino D, baltymų stoką, gydyti skydliaukės ar kitas gretutines ligas. Švelni plaukų priežiūra, vengimas stipraus tempimo, agresyvių cheminių procedūrų ir karščio gali padėti sumažinti papildomą plaukų pažeidimą.
Į dermatologą verta kreiptis, jei pastebite palaipsnį plaukų retėjimą, platėjančią sklastymo liniją, atsitraukiančią plaukų liniją ar didėjantį plaukų kiekį šukuojantis ir plaunant galvą. Ankstyva konsultacija ypač svarbi, nes lengviau išsaugoti dar aktyvius folikulus nei atkurti ilgai neaktyvius.
Skubiau kreipkitės, jei plaukai pradėjo slinkti staiga ir labai gausiai, atsirado apvalių nuplikimo židinių, galvos oda paraudo, pleiskanoja, skauda, niežti, atsiranda pūlinukų ar šašų. Taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju, jei plaukų slinkimą lydi nuovargis, svorio pokyčiai, mėnesinių sutrikimai, spuogai ar padidėjęs kūno plaukuotumas.
Jeigu plaukų retėjimas kelia nerimą ar blogina emocinę savijautą, tai taip pat pakankama priežastis kreiptis pagalbos. Androgenetinė alopecija yra dažna ir gydoma būklė, o tinkamai parinktas planas gali padėti jaustis ramiau ir labiau kontroliuoti situaciją.
