Odos galvaninis atsakas

Odos galvaninis atsakas (OGA) yra neinvazinis metodas, matuojantis odos elektrinį laidumą ir refleksinę reakciją į įvairius dirgiklius. Šis tyrimas padeda įvertinti autonominės nervų sistemos, ypač simpatinės dalies, aktyvumą ir funkcinę būklę.

Funkcija
  • Odos galvaninis atsakas parodo, kaip odoje esančios prakaito liaukos reaguoja į emocinius, fizinius ar jutiminius dirgiklius - tuo metu padidėja odos elektrinis laidumas.
  • Tyrimas dažnai naudojamas psichofiziologijoje, neurologijoje ir streso tyrimuose, norint įvertinti simpatinės nervų sistemos reaktyvumą.
Kilmė
  • Pavadinimas kildinamas iš dviejų dalių - 'galvaninis' (pagal Luigi Galvani, atradusį elektrinius raumenų reiškinius) ir 'odos atsakas' (matuojamas odos paviršiuje).
  • Pirmą kartą aprašytas XIX a. pabaigoje, o šiuolaikinėje medicinoje naudojamas nuo XX a. vidurio.
Procedūra
  • Pacientas sėdi ramiai, prie odos (dažniausiai delnų arba pėdų) pritvirtinami elektrodai, kurie fiksuoja silpną elektrinį laidumą.
  • Įvairūs dirgikliai (garsas, šviesa, kvapas, emociniai vaizdai) sukelia refleksinę reakciją, o prietaisas registruoja odos atsako amplitudę ir laiką.
  • Tyrimas trunka 15-30 minučių, yra neskausmingas ir nereikalauja specialaus pasiruošimo - pakanka nevartoti kofeino ir nerūkyti 2 valandas prieš tyrimą.
Padidėjęs odos galvaninis atsakas
  • Hiperaktyvi simpatinė nervų sistema - būdinga lėtiniam stresui, nerimo sutrikimams, potrauminio streso sindromui.
  • Padidėjęs atsakas gali rodyti vegetatyvinę distoniją ar hipertireozę, taip pat tam tikrus psichinius sutrikimus (pvz., panikos atakas).
Sumažėjęs arba neryškus odos galvaninis atsakas
  • Nors šiame skyriuje pateikiami dažniausi pakitimai, sumažėjęs atsakas dažnai siejamas su autonomine neuropatija (pvz., sergant cukriniu diabetu), periferine neuropatija arba nugaros smegenų pažeidimais.
  • Taip pat gali būti stebimas esant giliam nuovargiui, depresijai ar dėl tam tikrų vaistų (pvz., beta blokatorių).
Kada rekomenduojama
  • Įtariant autonominės nervų sistemos sutrikimus (pvz., ortostatinę hipotenziją, neuropatiją).
  • Norint objektyviai įvertinti streso lygį arba emocinę reakciją į dirgiklius (psichologijoje, psichosomatikoje).
  • Prieš operacijas - siekiant įvertinti paciento atsparumą stresui ir anestezijos rizikas.
Gydytojo specialisto rekomendacija
  • Tyrimą dažniausiai skiria neurologas, psichiatras arba endokrinologas (esant įtarimui dėl skydliaukės ar vegetatyvinių sutrikimų).
  • Taip pat gali būti atliekamas klinikiniuose tyrimuose, vertinant psichotropinių vaistų poveikį.

Ką gali parodyti šis tyrimas?

Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.

Simptomai, dėl kurių dažnai skiriamas šis tyrimas
Hiperhidrozė Prakaitavimas Stiprus prakaitavimas Šaltas prakaitas

Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.

Diskusija

Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!