Insulinas po valgio

Insulino kiekio tyrimas po valgio padeda įvertinti kasos beta ląstelių funkciją ir nustatyti, kaip organizmas reaguoja į angliavandenių apkrovą. Šis tyrimas dažnai atliekamas kartu su gliukozės matavimu, siekiant diagnozuoti insulino atsparumą, cukrinio diabeto tipą ar kitus angliavandenių apykaitos sutrikimus.

Funkcija
  • Skatina gliukozės įsisavinimą į ląsteles, ypač raumenų ir riebaliniame audinyje
  • Slopina gliukoneogenezę ir glikogenolizę kepenyse, taip mažindamas gliukozės gamybą
Kilmė
  • Išskiriamas kasos beta ląstelių reaguojant į padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje po valgio
Procedūra
  • Mėginys imamas iš venos po standartinio valgio arba gliukozės apkrovos testo (75 g gliukozės).
  • Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų, tada suvalgyti nurodytą maistą arba išgerti gliukozės tirpalą.
  • Kraujas imamas praėjus 2 valandoms po valgio pradžios.
Priežastys
  • Insulino atsparumas (priešcukrinė būklė, 2 tipo cukrinis diabetas)
  • Insulinoma (kasos beta ląstelių navikas, sukeliantis hiperinsulinemiją)
  • Nuo maisto priklausoma hiperinsulinemija (reaktyvi hipoglikemija)
Priežastys
  • 1 tipo cukrinis diabetas (autoimuninis kasos beta ląstelių sunaikinimas)
  • Lėtinis pankreatitas ar kasos pažeidimas
  • Plg. pankreatektomija ar kita kasos chirurgija
Dažniausios priežastys
  • Įtariant insulino atsparumą ar priešcukrinę būklę
  • Diferencijuojant 1 ir 2 tipo diabetą
  • Įtariant insulinomą ar hipoglikemijos priežastis
  • Stebint kasos funkciją po transplantacijos
Rekomenduoja gydytojai
  • Endokrinologas
  • Šeimos gydytojas (terapeutas)
Bendra 10-60 µIU/ml (mikro vienetai mililitre) praėjus 2 valandoms po valgio, tačiau normos gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir naudojamo metodo.
Vyrams 10-60 µIU/ml
Moterims 10-60 µIU/ml

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja