C-peptidas po stimuliacijos
C-peptidas po stimuliacijos yra laboratorinis tyrimas, padedantis įvertinti kasos beta ląstelių funkciją ir insulino sekreciją. Tyrimas atliekamas po gliukozės arba kitų stimuliatorių suvartojimo, siekiant nustatyti, kaip organizmas reaguoja į padidėjusį gliukozės kiekį. Šis rodiklis ypač svarbus diferencijuojant 1 ir 2 tipo diabetą bei diagnozuojant insulinomą.
Funkcija
- C-peptidas yra baltymas, kuris gaminamas kartu su insulinu kasos beta ląstelėse. Jis atspindi endogeninę insulino sekreciją.
- Po stimuliacijos (pvz., gliukozės apkrovos) C-peptido kiekis kraujyje padidėja, jei beta ląstelės funkcionuoja normaliai. Tai leidžia įvertinti kasos rezervą.
Kilmė
- C-peptidas susidaro skaidant proinsuliną į insuliną ir C-peptidą. Jis išsiskiria į kraują lygiagrečiai su insulinu, bet turi ilgesnį pusinės eliminacijos periodą.
- Šis tyrimas yra tikslesnis endogeninės insulino gamybos rodiklis nei pats insulinas, ypač kai pacientas vartoja egzogeninį insuliną.
Procedūra
- Pacientas turi būti nevalgęs mažiausiai 8 valandas prieš tyrimą.
- Pradžioje paimamas kraujo mėginys (bazinis C-peptidas).
- Vėliau pacientas suvartoja gliukozės tirpalą (75 g) arba kitą stimuliatorių (pvz., gliukagoną).
- Po 2 valandų pakartotinai imamas kraujas C-peptido nustatymui.
- Rezultatai lyginami su baziniu lygiu - sveikam žmogui C-peptidas turėtų padidėti bent 2-3 kartus.
Priežastys
- 2 tipo diabetas (ypač ankstyvoje stadijoje, kai yra hiperinsulinemija).
- Insulinoma - kasos beta ląstelių auglys, gaminantis per daug insulino.
- Inkstų nepakankamumas (sulėtėjusi C-peptido eliminacija).
- Kortikosteroidų vartojimas arba nėštumas (fiziologinė insulino rezistencija).
Priežastys
- 1 tipo diabetas (autoimuninis beta ląstelių sunaikinimas).
- Lėtinis pankreatitas arba kasos pašalinimas (sumažėjusi beta ląstelių masė).
- Ilgalaikis 2 tipo diabetas su išsekusia beta ląstelių funkcija.
- Insulino terapija (egzogeninis insulinas slopina endogeninę gamybą).
Kada rekomenduojama
- Įtariant 1 tipo diabetą (ypač vaikams ir jauniems suaugusiesiems su staigia hiperglikemija).
- Skiriant 2 tipo diabeto fenotipą - nustatyti, ar yra insulino rezistencija ar sekrecijos trūkumas.
- Įtariant insulinomą (hipoglikemijos epizodų metu).
- Po kasos transplantacijos arba β ląstelių terapijos - vertinant funkciją.
- Endokrinologas, diabetologas.
| Bendra | Normalus atsakas po stimuliacijos: ≥ 0,6 nmol/L (arba ≥ 1,8 ng/mL). Vertės gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ir stimuliacijos metodo. |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams: ≥ 0,6 nmol/L (po gliukozės apkrovos). |
| Moterims | Moterims: ≥ 0,6 nmol/L (po gliukozės apkrovos). |
