C peptidas

C peptidas yra baltymas, kuris susidaro kasoje, kai insulinas gaminamas iš proinsulino. Jo kiekis kraujyje atspindi endogeninę insulino sekreciją ir padeda įvertinti kasos beta ląstelių funkciją. Šis tyrimas dažnai naudojamas diferencijuoti 1 ir 2 tipo diabetą bei įvertinti insulino terapijos poreikį.

Funkcija
  • C peptidas (jungiamasis peptidas) yra insulino pirmtako - proinsulino - skilimo produktas.
  • Jo koncentracija kraujyje proporcinga kasos beta ląstelių išskiriamo insulino kiekiui, todėl jis yra patikimas endogeninio insulino gamybos rodiklis.
Kilmė
  • C peptidas gaminamas kasos Langerhanso salelėse, beta ląstelėse. Jis patenka į kraują tokiais pat kiekiais kaip ir insulinas, tačiau jo pusinės eliminacijos periodas ilgesnis, todėl matavimai tikslesni.
Procedūra
  • Tyrimui atlikti paimamas veninis kraujas. Paprastai mėginys imamas ryte, nevalgius, nors kai kuriais atvejais gali būti atliekamas ir po gliukozės apkrovos. C peptido koncentracija matuojama imunocheminiais metodais.
Priežastys
  • Insulinoma (kasos beta ląstelių navikas) - dėl per didelės insulino gamybos didėja ir C peptido koncentracija.
  • 2 tipo diabetas (ankstyvos stadijos) - dėl insulino rezistencijos beta ląstelės kompensaciškai gamina daugiau insulino, todėl C peptido lygis padidėja.
  • Nutukimas - padidėjusi insulino sekrecija dėl periferinio atsparumo insulinui.
Priežastys
  • 1 tipo diabetas - autoimuninis beta ląstelių sunaikinimas lemia mažą arba visai nežinomą C peptido gamybą.
  • Lėtinis pankreatitas - dėl kasos parenchiminio pažeidimo sumažėja beta ląstelių masė.
  • Egzogeninis insulino vartojimas (insulino terapija) - nesant endogeninės gamybos C peptidas būna sumažėjęs, o insulinas - padidėjęs.
Kada skiriama
  • Įtariant 1 ar 2 tipo diabetą ir diferencijuojant jų kilmę.
  • Vertinant kasos beta ląstelių funkcinį rezervą prieš skiriant intensyvią insulino terapiją.
  • Įtariant insulinomą ar kitas hipoglikemijos priežastis.
  • Tyrimą dažniausiai skiria endokrinologas ar diabetologas.
Bendra 0,5-2,0 ng/mL (nevalgius)
Vyrams 0,5-2,0 ng/mL
Moterims 0,5-2,0 ng/mL

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja