Švilpiantis kvėpavimas
Švilpiantis kvėpavimas - tai garsus, aukšto tono švilpesys arba švokštimas, girdimas įkvepiant arba iškvepiant. Šis garsas atsiranda, kai oras sunkiai praeina per susiaurėjusius arba užsikimšusius kvėpavimo takus, pavyzdžiui, bronchus, bronchioles ar gerklas. Dažniausiai švilpimas yra susijęs su kvėpavimo takų uždegimu, bronchų spazmu arba gleivių kaupimu ir gali būti tiek laikinas, tiek lėtinės ligos požymis.
Švilpiantis kvėpavimas (mediciniškai vadinamas stridoru arba švokštimu, priklausomai nuo lokalizacijos) yra kvėpavimo takų susiaurėjimo požymis. Kai oras veržiasi pro susiaurėjusią vietą, sukeliama vibracija, kuri girdima kaip švilpimas. Aukštas tonas dažniausiai rodo mažesnių kvėpavimo takų (bronchiolių) susiaurėjimą, o žemesnis garsas gali būti susijęs su stambesniais takais, pvz., trachėja ar gerklomis. Švilpimas gali būti girdimas tik įkvėpus (dažnis esant gerklų susiaurėjimui) arba tik iškvepiant (dažnis sergant astma). Fiziologiškai tai yra kūno signalas, kad kvėpavimo takai yra dalinai užblokuoti - dėl uždegimo, gleivių, spazmo ar svetimkūnio. Nuolatinis arba pasikartojantis švilpimas reikalauja įvertinti pagrindinę priežastį, kad būtų išvengta kvėpavimo nepakankamumo.
- Alerginis rinitas arba šienligė - nosies gleivinės uždegimas su spūstimi, kuris gali sukelti dusulį ir švokštimą.
- Fizinis krūvis - intensyvus sportavimas šaltame ore gali laikinai sukelti bronchų spazmą (vadinamąją krūvio astmą).
- Rūkymas arba antrinis rūkymas - tabako dūmai dirgina kvėpavimo takus ir gali sukelti švokštimą.
- Stresas arba nerimas - stipri emocinė reakcija gali sutrikdyti kvėpavimą ir sukelti laikiną švokštimą.
- Peršalimas arba virusinė infekcija - ypač vaikams, kai dėl gleivių susiaurėja bronchai.
- Bronchinė astma - lėtinė uždegiminė liga, sukelianti bronchų spazmus, kosulį ir švilpimą.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - dažniausiai rūkymo sukelta, progresuojanti plaučių liga su dusuliu ir švokštimu.
- Bronchitas - ūminis arba lėtinis bronchų uždegimas, dažnai su kosuliu ir švilpimu.
- Plaučių uždegimas (pneumonija) - infekcija, gali sukelti karščiavimą, kosulį ir švilpimą.
- Svetimkūnis kvėpavimo takuose - staigus švilpimas po valgymo ar žaidimo gali rodyti, kad kažkas užstrigo gerklose ar trachėjoje.
- Alerginė reakcija (anafilaksija) - gyvybei pavojinga būklė, kai sparčiai išsivysto dusulys, švokštimas, veido tinimas.
- Širdies nepakankamumas - gali sukelti plaučių edemą, pasireiškiančią švilpimu (vadinamoji „širdies astma“).
Jei švilpiantis kvėpavimas nėra lydimas sunkių simptomų, galite imtis šių namų priemonių: 1) Išlikite ramūs - panika gali pasunkinti kvėpavimą. Atsisėskite tiesiai, atsiloškite į kėdę arba atsistokite, kad palengvintumėte kvėpavimą. 2) Darykite lėtus, gilų kvėpavimą per nosį ir iš lėto iškvėpkite per suspaustas lūpas („liūpų kvėpavimas“). 3) Vėdinkite patalpą arba išeikite į gryną orą, jei aplinkoje yra dūmų, dulkių ar alergenų. 4) Gerkite šiltą vandenį arba arbatą - tai gali padėti atskiesti gleives ir nuraminti kvėpavimo takus. 5) Jei turite gydytojo paskirtą inhaliatorių (pvz., ventoliną), naudokite jį pagal instrukciją. 6) Venkite žinomų trigerių: naminių gyvūnų plaukų, žiedadulkių, stiprių kvapų, rūkymo. 7) Drėkinkite orą patalpoje - sausas oras gali dirginti kvėpavimo takus. 8) Jei švilpiantis kvėpavimas atsirado po fizinio krūvio, pailsėkite ir palaipsniui atvėsinkite kūną. Svarbu stebėti, ar simptomas neišnyksta per 20-30 minučių. Jei jis stiprėja arba atsiranda kitų požymių, nedelsiant kreipkitės pagalbos.
- Švilpiantis kvėpavimas atsirado staiga ir yra labai stiprus, sunkiai girdisi kalba.
- Jaučiate didelį dusulį, negalite ištarti sakinio be pertraukų.
- Veidas, lūpos ar nagai pamėlynavo (cigaretinė spalva) - tai deguonies trūkumo požymis.
- Atsirado sąmonės sutrikimas, alpimas arba mieguistumas.
- Girdimas švilpimas tampa vis tylesnis, bet dusulys didėja (tai gali reikšti, kad kvėpavimo takai visiškai užsikimšo).
- Buvo alerginė reakcija (pvz., po valgio, vaistų ar vabzdžio įgėlimo) su veido, liežuvio ar kaklo tinimu.
- Vaikas, ypač iki 3 metų, staiga pradeda švilpti ir turi švokštimą, kosulį ir karščiavimą (gali būti ūminis bronchitas arba svetimkūnis).
- Švilpimą lydi krūtinės skausmas, spaudimas arba ritmingas širdies plakimas.
- Turite lėtinių ligų (astma, LOPL, širdies nepakankamumas) o simptomai neatslūgsta net pavartojus įprastus vaistus.
- Švilpiantis kvėpavimas tęsiasi ilgiau nei kelias valandas arba kartojasi kasdien.
- Kartu yra kosulys, karščiavimas (aukštesnis kaip 38°C) arba skrepliai su krauju.
- Pastebite svorio kritimo, naktinio prakaitavimo ar nuovargio be aiškios priežasties.
- Anksčiau nebuvote linkęs į švokštimą, o dabar simptomas atsirado be aiškios priežasties.
- Turite rizikos veiksnių (rūkymas, astma artimoje giminėje, profesiniai pavojai).
- Švilpimas trukdo miegoti ar atlikti kasdienę veiklą.
- Pacientas yra kūdikis arba vyresnio amžiaus asmuo, turintis gretutinių ligų.
