Meibomografija

Meibomografija yra neinvazinis akių vokų tyrimo metodas, leidžiantis detaliai įvertinti meibomijos liaukų būklę. Šis tyrimas padeda diagnozuoti ir stebėti meibomijos liaukų disfunkciją - vieną pagrindinių sausų akių sindromo priežasčių.

Funkcija
  • Vizualizuoja meibomijos liaukas viršutiniame ir apatiniame vokuose
  • Leidžia įvertinti liaukų struktūrą, formą ir tankį
Kilmė
  • Meibomografijos terminas kilęs iš graikų kalbos (meibo - riebalinis)
  • Tyrimas sukurtas praėjusio amžiaus pabaigoje, modernizuotas naudojant infraraudonuosius spindulius
Procedūra
  • Pacientas patogiai atsisėda prie specialaus mikroskopo su infraraudonąja kamera
  • Gydytojas švelniai atverčia voką (ektropionuoja) ir nufotografuoja meibomijos liaukas
  • Vaizdai iš karto rodomi ekrane - gydytojas įvertina liaukų morfologiją, padengia baltais taškais (akrės) ir nustato jų struktūrinius pokyčius
  • Visa procedūra trunka 5-10 minučių ir nereikalauja specialaus pasiruošimo
Dažniausi radiniai
  • Liaukų akrės (balta dėmė) - rodo užsikimšusias liaukas, kurios neišskiria pakankamai riebalinio sekreto
  • Liaukų atrofija, išnykimas, deformacija - būdinga sergant lėtiniu blefaritu ir sausų akių sindromu
  • Trumpėjančios, retėjančios ar nutrūkusios liaukos - signalas apie negrįžtamą liaukų pažeidimą
  • Liaukų hipertrofija (padidėjimas) - gali būti susijusi su uždegimu arba funkcijos kompensacija
Indikacijos
  • Įtariama meibomijos liaukų disfunkcija (MLD) - pagrindinė sausų akių priežastis
  • Lėtinis blefaritas, akių vokų paraudimas, niežulys, deginimo jausmas
  • Pacientai, kuriems nepadeda įprasti drėkinamieji lašai ar ašarų pakaitalai
  • Prieš planinę kataraktos operaciją arba kontaktinių lęšių korekciją - siekiant įvertinti ašarų plėvelės stabilumą
Gydytojų specialybės
  • Oftalmologas (akių ligų specialistas)
  • Optometristas - gali atlikti tyrimą ir nukreipti pas oftalmologą

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja