Kapiliarinė elektroforezė klonalumui
Kapiliarinė elektroforezė klonalumui (dar vadinama serumo baltymų elektroforeze kapiliariniu metodu) yra laboratorinis tyrimas, naudojamas atskirti ir kiekybiškai įvertinti baltymų frakcijas kraujo serume. Šis metodas ypač vertingas nustatant monokloninius imunoglobulinus (M baltymą), kurie būdingi plazminių ląstelių ligoms, tokioms kaip dauginė mieloma ar valdenstremo makroglobulinemija.
Funkcija
- Atskiria serumo baltymus pagal jų elektrocheminį krūvį ir dydį, išskirdama 5 pagrindines frakcijas: albuminą, alfa1, alfa2, beta ir gama globulinus.
- Leidžia nustatyti monokloninį M baltymą (siaurą smailę gama ar beta zonoje), rodantį klonalinę plazminių ląstelių proliferaciją.
- Padeda diferencijuoti monokloninę gamopatiją nuo polikloninio imunoglobulinų padidėjimo, būdingo uždegiminėms ligoms.
Kilmė ir metodas
- Kapiliarinė elektroforezė yra modernesnė alternatyva tradicinei gelio elektroforezei - baltymai atskiriami plonuose kvarciniuose kapiliaruose, veikiant aukštai įtampai.
- Rezultatai pateikiami kaip elektroferograma, kurioje kiekviena baltymų frakcija atvaizduojama kaip smailė; normalus santykis tarp frakcijų yra pastovus.
- Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio (serumo), nereikalauja specialaus pasiruošimo, tačiau rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų prieš kraujo paėmimą.
Procedūra
- Pacientui paimamas veninis kraujas į mėgintuvėlį be antikoaguliantų (serumui gauti).
- Mėginys centrifuguojamas, atskiriamas serumas, kuris uždedamas į kapiliarinės elektroforezės analizatorių.
- Analizės metu baltymai atskiriami pagal jų krūvį, o detektorius registruoja UV sugertį, sukuriama elektroferograma.
- Gydytojas specialistus (dažniausiai laboratorinės medicinos gydytojas) interpretuoja smailių formą, dydį ir galimą M baltymo buvimą.
Monokloninė gamopatija (M baltymas)
- Dauginė mieloma - piktybinė plazminių ląstelių liga, dažniausia monokloninės gamopatijos priežastis.
- Valdenstremo makroglobulinemija - limfoplazmacitinis limfomas, sukeliantis IgM monokloninį dygimą.
- Monokloninė gamopatija neaiškios reikšmės (MGUS) - gerybinė būklė, galinti progresuoti į mielomą.
- AL amiloidozė - monokloniniai lengvieji grandiniai kaupiasi audiniuose.
Polikloninis gama globulinų padidėjimas
- Lėtinės infekcijos (hepatitas, ŽIV, virusiniai hepatitai).
- Autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas).
- Kepenų cirozė - polikloninis IgG padidėjimas dėl B ląstelių stimuliacijos.
Kiti baltymų frakcijų padidėjimai
- Padidėjusi alfa2 frakcija gali rodyti ūminį uždegimą (padidėję haptoglobinas, fibrinogenas).
- Padidėjusi beta frakcija - geležies stokos arba transferrino padidėjimas, retais atvejais monokloninis IgM.
Hipogamaglobulinemija
- Pirminiai imunodeficitai (PVPD, pvz., įprastas kintamasis imunodeficitas).
- Antriniai imunodeficitai - dėl chemoterapijos, radioterapijos, lėtinės limfocitinės leukemijos.
- Nefrozinis sindromas - didelis baltymų netekimas per inkstus, mažėja ir gama globulinai.
Sumažėjęs albuminas
- Kepenų nepakankamumas (sumažėjusi sintezė).
- Netekimas per žarnyną (enteropatija) arba odą (žaizdos, nudegimai).
- Lėtinis uždegimas (kai kurie autoimuniniai procesai).
Klinikinės situacijos
- Įtariama dauginė mieloma (kaulų skausmai, anemija, inkstų funkcijos sutrikimas, hiperkalcemija).
- Neaiškios kilmės neuropatija, ypač jei kartu yra M baltymas (MGUS neuropatija).
- Pacientams, sergantiems lėtinėmis infekcijomis arba autoimuninėmis ligomis, norint atskirti monokloninį nuo polikloninio padidėjimo.
- Stebint monokloninės gamopatijos progresiją (MGUS, mielomos gydymo efektyvumo vertinimas).
Gydytojų specialybės, dažniausiai užsakančios tyrimą
- Hematologai - pagrindiniai šio tyrimo užsakovai, diagnozuojant kraujo ligas.
- Nefrologai - esant inkstų pažeidimams, ypač kai įtariama mieloma sukelta inkstų liga.
- Neurologai - tiriant periferines neuropatijas arba kai yra įtariama AL amiloidozė.
- Reumatologai - esant neaiškios kilmės uždegiminiams sindromams su poliklonine hipergamaglobulinemija.
| Bendra | Bendra frakcijų procentinė išraiška serume: |
|---|---|
| Vyrams | Albuminas: 55-68%, Alfa1: 1-4%, Alfa2: 7-14%, Beta: 8-16%, Gama: 8-18% |
| Moterims | Albuminas: 55-68%, Alfa1: 1-4%, Alfa2: 7-14%, Beta: 8-16%, Gama: 8-18% (moterims gama frakcijos viršutinė riba gali būti nežymiai aukštesnė dėl hormoninių veiksnių) |
