Prakaituoja pėdos
Pėdų prakaitavimas yra natūrali organizmo reakcija, tačiau per didelis drėgnumas gali sukelti diskomfortą, nemalonų kvapą ir padidinti odos infekcijų riziką. Šis gidas padės suprasti, kada prakaitavimas yra normalus, o kada verta kreiptis į gydytoją.
Pėdos prakaituoja, kai pėdų odoje esančios prakaito liaukos (daugiausia ekrininės) gamina per daug skysčio. Tai gali būti susiję su karščiu, fiziniu krūviu, avalynės medžiagomis, stresu ar hormoniniais pokyčiais. Kai prakaitas lieka ant odos ilgiau, susidaro drėgna aplinka, kuri skatina bakterijų ir grybelių dauginimąsi, todėl atsiranda nemalonus kvapas.
Dažnos ir paprastai nepavojingos priežastys
- Fizinis aktyvumas ar ilgas stovėjimas, dėl kurių padidėja kūno temperatūra ir prakaitavimas
- Sintetinės, nepralaidžios kojinės ar avalynė (pvz., guminiai batai, plastikiniai vidpadžiai), dėl kurių oda negali kvėpuoti
- Stresas ar emocinė įtampa - prakaitas gali išsiskirti net ir esant vėsiai aplinkai
- Per aukšta aplinkos temperatūra ar vėdinimo trūkumas patalpoje
- Prasta pėdų higiena - retas plovimas ar nevisiškas džiovinimas tarp pirštų
Rimtesnės priežastys arba signalai
- Grybelinė infekcija (pėdų grybelis, mikozė) - dažnai sukelia niežėjimą, pleiskanojimą, įtrūkimus tarp pirštų
- Bakterinė odos infekcija - gali sukelti paraudimą, tinimą, pūlingas pūsleles
- Hiperhidrozė (per didelis prakaitavimas) - gali būti paveldima arba atsirasti dėl skydliaukės veiklos sutrikimų, diabeto ar kitų medžiagų apykaitos ligų
- Pėdų opos ar atviros žaizdos - ypač diabetikams, nes infekcija gali greitai plisti
- Hormoniniai pokyčiai (nėštumas, menopauzė, augimo spurta paaugliams) - gali laikinai padidinti prakaitavimą
Kad sumažintumėte pėdų prakaitavimą ir diskomfortą, išbandykite šiuos patarimus:
- Plaukite pėdas kasdien šiltu vandeniu ir švelniu muilu, ypač tarp pirštų. Po plovimo gerai nusausinkite.
- Dėvėkite medvilnines arba specialias drėgmę sugeriančias kojines, keiskite jas bent kartą per dieną, o jei prakaitavimas didelis - dažniau.
- Rinkitės kvėpuojančią avalynę (oda, drobė) ir venkite per siaurų ar sintetinių batų.
- Naudokite pėdų talką arba antiperspirantines priemones (specifiškai pėdoms). Prieš miegą galite patepti nedideliu kiekiu natrio bikarbonato arba erškėtuogių aliejaus - jie padeda reguliuoti drėgmę.
- Mirkyti pėdas šaltame vandenyje su actu ar arbata (taninai mažina prakaitavimą) - 10-15 minučių per dieną.
- Jei kvapas stiprus, pabandykite pėdų voneles su pušų spygliais ar kilpinės arbatos nuoviru.
- Kasdien vėdinkite avalynę ir nenaudokite tų pačių batų dvi dienas iš eilės.
Nedelsiant kreiptis į gydytoją (greičiausiai reikia medikų pagalbos)
- Pėdos paraudo, patino, yra karštos liesti ir skausmingos - tai gali būti celiulito (poodinės infekcijos) požymis
- Atsirado pūslelių, opų ar atvirų žaizdų, kurios neužgyja per kelias dienas
- Pėdų srityje jaučiamas stiprus niežėjimas, deginimas ar dilgčiojimas, kartu su odos spalvos pakitimu
- Prakaitavimą lydi karščiavimas ( ≥38°C ) ar šaltkrėtis - tai rodo sisteminę infekciją
- Pėdos išskiria pūlingas išskyras arba pastebima nemalonaus kvapo, primenančio puvėsį, atsirandantį net po higienos procedūrų
- Sąnariai šalia pėdų tampa skausmingi, tinę - galimas podagros ar reumatinio artrito uždegimas
Į šeimos gydytoją ar konsultuotis telefonu
- Jei pėdų prakaitavimas pastoviai didelis ir trikdo kasdienę veiklą, nors bandėte namų priemones
- Jei pastebėjote, kad oda tarp pirštų baltuoja, lupasi ar skilinėja - dažniausiai tai grybelinė infekcija
- Jei prakaitavimas atsirado po naujų vaistų vartojimo, ypač antidepresantų, hormoninių preparatų ar vaistų nuo aukšto kraujospūdžio
- Jei sergate diabetu ir pastebėjote pėdų odos pokyčius (parašymą, įtrūkimus, pūsles) - net ir nedidelė žaizdelė gali būti pavojinga
