Egzosomos
Egzosomos yra maži (30-150 nm) tarpląsteliniai pūsleliai, išsiskiriantys iš įvairių ląstelių. Jos perneša baltymus, lipidus ir nukleorūgštis (mRNR, mikroRNR), todėl atlieka svarbų vaidmenį tarpląstelinėje komunikacijoje ir yra laikomos perspektyviais biomarkeriais įvairių ligų diagnostikoje.
Funkcija
- Tarpląstelinė komunikacija: perneša signalines molekules tarp ląstelių
- Imuninės sistemos reguliavimas: gali aktyvuoti arba slopinti imuninį atsaką
- Ląstelių atliekų šalinimas: pašalina nereikalingas ląstelės dalis
- Angiogenezės ir audinių regeneracijos skatinimas
Kilmė
- Išsiskiria iš daugelio ląstelių tipų: endotelio, imuninių, epitelinių, navikinių ląstelių
- Randami beveik visuose kūno skysčiuose: kraujyje, šlapime, seilėse, smegenų skystyje
- Jų sudėtis priklauso nuo motininės ląstelės būklės (sveika ar pažeista)
Procedūra
- Prieš tyrimą specialaus pasiruošimo nereikia; atliekama įprastinė kraujo (arba kito biologinio skysčio) paėmimo procedūra
- Mėginys centrifuguojamas, kad būtų atskirtos ląstelės ir didesnės dalelės
- Supernatantas papildomai centrifuguojamas dideliu greičiu (100 000 × g), kad nusodintų egzosomas
- Egzosomų koncentracija ir sudėtis vertinama naudojant nanodalelių analizę (NTA), elektroninę mikroskopiją, Western blot arba specifinių baltymų (CD9, CD63, CD81) imunoanalizę
- Norint ištirti RNR kiekį, atliekama RT-qPCR arba sekoskaita
Galimos priežastys
- Navikinės ligos: daugelis vėžio rūšių (krūties, plaučių, kasos, prostatos) išskiria padidėjusį egzosomų kiekį, kuris gali būti naudojamas kaip ankstyvas diagnostinis žymuo
- Uždegiminės ir autoimuninės ligos: reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė (egzosomos perneša uždegiminius mediatorius)
- Širdies ir kraujagyslių ligos: po miokardo infarkto stebimas egzosomų kiekio padidėjimas, susijęs su audinių pažeidimu
- Infekcinės ligos: virusinės (ŽIV, hepatito B/C) ar bakterinės infekcijos skatina egzosomų išsiskyrimą iš užkrėstų ląstelių
- Nervų sistemos sutrikimai: Alzheimerio, Parkinsono ligos (egzosomos gali pernešti patologinius baltymus, pvz., α-sinukleiną)
Galimos priežastys
- Ląstelių aktyvumo sumažėjimas: senstant, mažėjant metaboliniam aktyvumui, egzosomų išsiskyrimas gali būti mažesnis
- Imunosupresiniai procesai: kai kuriose imunodeficitinėse būklėse egzosomų kiekis kraujyje gali būti sumažėjęs
- Toksinų ar vaistų poveikis: tam tikri chemoterapiniai vaistai gali slopinti egzosomų sekreciją
- Nepakankamas mėginio paruošimas: techniniai trukdžiai (prasta centrifugacija, mėginio skilimas) gali sumažinti aptinkamą kiekį
Klinikiniai atvejai
- Įtariamas ar kontroliuojamas vėžys - kaip papildomas diagnostinis ir prognozinis žymuo
- Autoimuninių ar uždegiminių ligų aktyvumo vertinimas (pvz., reumatoidinio artrito paūmėjimas)
- Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas (pvz., po ūminio koronarinio sindromo)
- Neurodegeneracinių ligų ankstyva diagnostika (pvz., Parkinsono liga)
- Ginekologinės ir akušerinės patologijos (pvz., endometriozė, preeklampsija)
Gydytojai, skiriantys tyrimą
- Onkologas (vėžio diagnostika ir stebėjimas)
- Reumatologas (autoimuninės ligos)
- Kardiologas (širdies ligos)
- Neurologas (nervų sistemos ligos)
- Genetikas (molekuliniai tyrimai)
