Dihidropirimidin dehidrogenazė (DPD)

Dihidropirimidin dehidrogenazė (DPD) yra fermentas, dalyvaujantis fluoropirimidino grupės vaistų (pvz., 5-fluorouracilo) metabolizme. Šio fermento aktyvumo trūkumas gali sukelti sunkią toksinę reakciją į šiuos vaistus. Tyrimas padeda nustatyti DPD aktyvumą arba genus, koduojančius šį fermentą.

Funkcija
  • DPD fermentas skaido fluoropirimidino junginius, tokius kaip 5-fluorouracilas, kurie naudojami chemoterapijoje.
  • Aktyvumo trūkumas lemia vaistų kaupimąsi organizme ir sunkų toksiškumą.
Kilmė
  • Genetinės mutacijos DPYD gene gali sukelti įgimtą DPD trūkumą.
  • Tyrimas atliekamas siekiant įvertinti šių mutacijų buvimą.
Procedūra
  • Paimamas veninis kraujo mėginys.
  • Analizuojama DPYD geno seka arba matuojamas DPD aktyvumas kraujo ląstelėse.
  • Rezultatai pateikiami kaip fenotipas (normalus / sumažėjęs aktyvumas) arba genotipas (mutacijos buvimas / nebuvimas).
Mutacija arba sumažėjęs aktyvumas
  • Nustatyta DPYD geno mutacija (pvz., c.1905+1G>A, c.1679T>G, c.2846A>T).
  • Sumažėjęs DPD aktyvumas (fenotipinis trūkumas).
  • Pacientui yra padidinta sunkaus toksiškumo rizika vartojant fluoropirimidinus.
Klinikinė reikšmė
  • Reikalinga individualizuoti chemoterapijos dozę: dažnai rekomenduojama sumažinti standartinę dozę 50-100 %.
  • Gali būti svarstomi alternatyvūs gydymo režimai.
Prieš chemoterapiją fluoropirimidinais
  • Pacientai, kuriems planuojamas gydymas 5-fluorouracilu, kapecitabinu ar tegafuru.
  • Rekomenduoja onkologas arba klinikinis farmakologas.
Įtarus DPD trūkumą
  • Jeigu po ankstesnio gydymo pasireiškė sunkus toksiškumas (mukozitas, neutropenija, neurotoksiškumas).
  • Įgimto DPD trūkumo šeiminė anamnezė.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja