Anti MAG antikūnai
Anti MAG antikūnai yra autoimuniniai antikūnai, nukreipti prieš mielino asocijuotą glikoproteiną (MAG). Jie dažniausiai siejami su IgM gammapatija ir lėtine demielinizuojančia periferine neuropatija. Šis tyrimas padeda diagnozuoti anti-MAG neuropatiją ir atskirti ją nuo kitų periferinių neuropatijų formų.
Funkcija
- Anti MAG antikūnai yra imunoglobulinai (dažniausiai IgM), kurie atpažįsta ir jungiasi prie MAG baltymo, esančio periferinių nervų mielino apvalkale.
- Ši sąveika pažeidžia mielino struktūrą, sutrikdo nervinio impulso laidumą ir sukelia demielinizaciją - mielino sluoksnio ardymą.
Kilmė
- Anti MAG antikūnai atsiranda dėl nenormalios B limfocitų veiklos, dažnai susijusios su monoklonine IgM gamapopatija (MGUS).
- Padidėjusi antikūnų gamyba gali būti susijusi su limfoproliferaciniais sutrikimais ar kitomis autoimuninėmis ligomis.
Procedūra
- Tyrimui atlikti reikia paimti veninio kraujo mėginį (įprastai 5-10 ml).
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama išvengti intensyvaus fizinio krūvio prieš tyrimą. Rezultatas vertinamas pagal antikūnų titrą laboratorijoje naudojant ELISA metodą.
Priežastys
- Dažniausiai teigiamas rezultatas siejamas su IgM monoklonine gamapopatija, kuri gali būti gerybinė (MGUS) arba piktybinė (Waldenströmo makroglobulinemija).
- Anti MAG antikūnai būdingi specifinei lėtinei uždegiminei demielinizuojančiai polineuropatijai (anti-MAG neuropatija).
- Retesnės priežastys: kitos autoimuninės ligos (pvz., vilkligė), infekcijos (Laimo liga) arba paraneoplastiniai sindromai.
Pagrindinės indikacijos
- Esant simptomams: progresuojantis galūnių silpnumas, tirpimas, dysestezijos, pusiausvyros sutrikimai, rankų drebulys.
- Įtariant lėtinę uždegiminę demielinizuojančią polineuropatiją (CIDP) ar anti-MAG neuropatiją, ypač jei neurologiniai simptomai dera su IgM monoclonalia gamapopatija.
- Tyrimą dažniausiai skiria neurologas arba hematologas, vertindamas periferinės neuropatijos priežastis.
