Alfa-L-iduronidazė

Alfa-L-iduronidazė yra lizosominis fermentas, dalyvaujantis glikozaminoglikanų (GAG) skaidyme. Šio fermento aktyvumo tyrimas padeda diagnozuoti mukopolicharidozes, ypač Hurler sindromą (MPS I). Tyrimas atliekamas iš kraujo arba dėmėto kraujo mėginio.

Funkcija
  • Fermentas alfa-L-iduronidazė hidrolizuoja alfa-L-idurono rūgšties liekanas glikozaminoglikanuose.
  • Svarbus normaliam jungiamojo audinio metabolizmui ir ląstelių tarpląstelinės medžiagos apykaitai.
Kilmė
  • Fermentas koduoja IDUA genas, esantis 4p16.3 chromosomoje.
  • Alfa-L-iduronidazė gaminama daugelyje audinių, ypač kepenyse, blužnyje ir inkstuose.
Procedūra
  • Iš paciento paimamas veninis kraujas (arba dėmėtas kraujo mėginys ant filtravimo popieriaus).
  • Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama nevalgyti 4 valandas iki kraujo paėmimo.
  • Mėginys siunčiamas į specializuotą laboratoriją, kur atliekamas fermento aktyvumo matavimas fluorimetriniu metodu.
Galimos priežastys
  • Padidėjęs fermento aktyvumas gali būti stebimas kepenų ligų (pvz., cirozės) atvejais.
  • Kai kurios navikinės ligos gali sukelti fermento išsiskyrimo padidėjimą.
  • Nėra specifinis rodiklis, todėl klinikinė reikšmė ribota.
Mukopolicharidozė I tipas (MPS I)
  • IDUA geno mutacijos sukelia fermento trūkumą, dėl kurio kaupiasi dermato sulfatas ir heparano sulfatas.
  • Būdingi klinikiniai simptomai: veido bruožų grubėjimas, skeleto deformacijos, ragėjimas, klausos ir regos sutrikimai.
  • Sunkiausia forma - Hurler sindromas (MPS I-H), lengvesnė - Scheie sindromas (MPS I-S).
Kada tirti
  • Įtarus mukopolicharidozę, ypač MPS I tipą.
  • Esant šeiminei anamnezei arba giminaičių, sergančių lizosominėmis kaupimo ligomis.
  • Tirti rekomenduoja genetikas, pediatras arba medikų genetikos specialistas.
Bendra Normali fermento aktyvumo reikšmė suaugusiems yra 0.5-2.0 nmol/val./mg baltymo.
Vyrams Vyrų normos atitinka bendrą intervalą - 0.5-2.0 nmol/val./mg baltymo.
Moterims Moterų normos atitinka bendrą intervalą - 0.5-2.0 nmol/val./mg baltymo.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja