Švilpimas krūtinėje
Švilpimas krūtinėje - tai aukšto dažnio garsas, girdimas kvėpuojant (dažniausiai iškvėpimo metu), atsirandantis dėl susiaurėjusių ar užsikimšusių kvėpavimo takų. Garsas primena švilpimą arba švokštimą ir gali būti vienas pirmųjų kvėpavimo sistemos sutrikimų požymių. Nors lengvas švilpimas kartais praeina savaime, jis visada reikalauja dėmesio, nes gali rodyti tiek laikiną dirginimą (alergiją, peršalimą), tiek rimtą ligą (astmą, LOPL, plaučių uždegimą).
Švilpimas krūtinėje (mediciniškai - švokštimas arba wheezing) atsiranda, kai oras veržiasi per susiaurėjusius, uždegtus ar spazmuotus kvėpavimo takus - bronchus ir bronchioles. Paprastai mes kvėpuojame tyliai, bet kai takų spindis sumažėja (dėl gleivių, patinimo, raumenų susitraukimo), oro srautas tampa turbulentinis ir sukelia vibraciją, kurią girdime kaip aukšto dažnio garsą. Dažniausiai švilpimas girdimas iškvėpimo metu, nes tada kvėpavimo takai fiziologiškai susiaurėja. Jei garsas girdimas ir įkvėpimo metu, tai gali rodyti rimtesnę obstrukciją aukštesniuose takuose (pavyzdžiui, gerklose). Fiziologiškai švilpimas rodo, kad kvėpavimo takai nėra visiškai laisvi - organizmas bando kompensuoti padidindamas kvėpavimo dažnį ir gylį, tačiau tinkamas deguonies patekimas gali sumažėti. Ilgainiui tai gali sukelti hipoksiją, todėl švilpimo negalima ignoruoti.
- Virusinės kvėpavimo takų infekcijos (peršalimas, bronchitas) - gleivių perteklius ir uždegimas laikinai susiaurina bronchus.
- Alerginis rinitas arba kontaktas su alergenu (žiedadulkės, dulkės, gyvūnų pleiskanos) - sukelia bronchų spazmą.
- Fizinis krūvis šaltu oru - laikinas bronchų susitraukimas dėl temperatūros ir drėgmės pokyčių.
- Rūkymas (aktyvus ir pasyvus) - nuolatinis kvėpavimo takų dirginimas ir lėtinis uždegimas.
- Stresas ar stiprios emocijos - gali sukelti refleksinį bronchų spazmą (ypač jautriems asmenims).
- Tam tikri vaistai (pvz., beta blokatoriai, aspirinas) - gali sukelti šalutinį poveikį bronchų susiaurėjimu.
- Astma - lėtinė uždegiminė liga, kurios priepuolio metu stipriai susitraukia bronchų raumenys.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - progresuojantis kvėpavimo takų susiaurėjimas, dažnai susijęs su rūkymu.
- Ūminis bronchiolitas (ypač kūdikiams) - mažųjų bronchų uždegimas, dažnai sukeltas RS viruso.
- Plaučių uždegimas (pneumonija) - infekcija, sukelianti uždegimą ir skysčio kaupimąsi plaučiuose.
- Anafilaksinė reakcija - sunki alerginė reakcija, kurią lydi greitas kvėpavimo takų pabrinkimas ir švilpimas.
- Svetimkūnis kvėpavimo takuose - staiga atsiradęs švilpimas, ypač vaikams, gali reikšti įstrigusį daiktą.
- Širdies nepakankamumas - skysčių susikaupimas plaučiuose (plaučių edema) kartais sukelia švokštimą.
- Kvėpavimo takų navikai - reta, bet galima priežastis, ypač ilgai trunkantis progresuojantis švilpimas.
Jei švilpimas krūtinėje yra lengvas, be stipraus dusulio ir atsirado dėl žinomos priežasties (pavyzdžiui, peršalimo ar alergijos), galite išbandyti šiuos savipagalbos būdus: 1) Pailsėkite ir stenkitės kvėpuoti lėtai bei ramiai - greitas kvėpavimas gali pabloginti spazmą. 2) Sėdėkite tiesiai arba šiek tiek pasilenkę į priekį - tai padeda atverti kvėpavimo takus. 3) Gerti šiltus skysčius (vandenį, arbatą) - drėkina gleivinę ir padeda atskiesti gleives. 4) Drėkinkite orą - naudokite drėkintuvą arba karštą dušą, garai mažina bronchų sausumą. 5) Venkite žinomų alergenų ar dirgiklių (dulkių, dūmų, stiprių kvapų). 6) Jei turite paskirtą greitojo poveikio inhaliatorių (pvz., salbutamolio), naudokite jį pagal gydytojo nurodymus. 7) Stebėkite simptomus - jei švilpimas praeina per 20-30 minučių po poilsio ir nėra kitų nerimą keliančių požymių, galite tęsti namų priežiūrą. 8) Venkite fizinio krūvio ir patalpų, kuriose yra tabako dūmų. Tačiau atminkite: namų pagalba tinka tik lengviems atvejams. Jei simptomas stiprėja, atsiranda dusulys ramybės būsenoje ar kiti pavojaus signalai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
- Stiprus dusulys, kuris neleidžia ištarti ištisinio sakinio.
- Švilpimas atsirado staiga po galimo alergeno (vabzdžio įgėlimo, maisto, vaistų) ir lydimas veido, lūpų ar liežuvio patinimo (anafilaksijos požymis).
- Melsva lūpų, veido ar pirštų spalva (cianozė) - deguonies trūkumo ženklas.
- Sąmonės sutrikimas, mieguistumas, sumišimas ar alpimas.
- Negalėjimas atsikvėpti ar kvėpavimo sustojimas.
- Kraujingi skrepliai arba švilpimas kartu su karščiavimu >38,5°C, ypač jei karščiavimas nepraeina kelias dienas.
- Švilpimas kūdikiui ar mažam vaikui, kai jis atsisako gerti, verkia be ašarų arba atrodo apatiškas.
- Svetimkūnio įkvėpimo įtarimas (ypač vaikams) - staiga užkimęs švilpimas, kosulys, springimas.
- Švilpimas trunka ilgiau nei kelias valandas ir nepraeina po namų priemonių.
- Dusulys atsiranda atliekant kasdienę veiklą (lipant laiptais, einant).
- Švilpimą lydi nuolatinis kosulys, skrepliai ar krūtinės spaudimas.
- Turite astmą ar LOPL, o įprasti inhaliatoriai nepadeda arba reikia vartoti juos dažniau nei įprastai.
- Jaučiate nuovargį, silpnumą ar svorio kritimą be aiškios priežasties - gali reikšti lėtinį uždegimą ar kitą sisteminę ligą.
