Stomatocitai
Stomatocitai - tai specifinė raudonųjų kraujo kūnelių forma, primenanti burnytę (stoma). Padidėjęs jų kiekis kraujo tepinėlyje gali būti susijęs su įvairiomis ligomis - nuo kepenų pažeidimų iki paveldimų anemijų. Šiame gide išsamiai apžvelgsime, kas yra stomatocitai, kaip jie nustatomi ir ką reiškia teigiamas radinys.
Morfologija
- Stomatocitas yra eritrocitas, kurio centre matomas įdubimas (burnelė), o pati ląstelė būna pailgos arba ovalios formos.
- Mikroskopu šie kūneliai primena atvirą burną, todėl ir gavo pavadinimą (graik. stoma - burna).
Normalus kiekis
- Sveikų suaugusiųjų kraujyje stomatocitai sudaro mažiau nei 1% visų eritrocitų.
- Nedidelis jų skaičius (iki 5%) laikomas fiziologiniu variantu, tačiau viršijus šią ribą vertinama kaip patologija.
Atsiradimo mechanizmas
- Stomatocitai formuojasi dėl eritrocitų membranos lipidų sudėties pokyčių - padidėjus cholesterolio ar fosfolipidų santykiui.
- Šie pokyčiai keičia ląstelės gebėjimą keisti formą (deformuojamumą) ir gali sukelti priešlaikinį eritrocitų irimą (hemolizę).
Procedūra
- Kraujas paimamas iš venos, po to paruošiamas plonas periferinio kraujo tepinėlis ant stiklelio.
- Tepinėlis dažomas pagal Wright, Giemsa ar Romanovskio metodą, kad būtų aiškiai matoma eritrocitų morfologija.
- Mikroskopuojant dideliu padidinimu (100x) suskaičiuojama, kiek stomatocitų tenka 1000 eritrocitų, ir apskaičiuojamas procentas.
- Tyrimas dažniausiai atliekamas kaip diferencinio kraujo tepinėlio dalis, vertinant ne tik stomatocitus, bet ir kitas ląstelių formas.
Pasiruošimas
- Specialaus pasiruošimo nereikia - kraujas imamas įprastu būdu.
- Svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, nes kai kurie (pvz., hidroksichlorokvinas) gali sukelti laikiną stomatocitozę.
Kepenų ligos
- Sergant ciroze, alkoholiniu hepatitu ar riebaline kepenų liga, sutrinka lipidų apykaita, todėl eritrocitų membranoje kaupiasi cholesterolis, skatinantis stomatocitų susidarymą.
- Tokiais atvejais stomatocitų kiekis dažnai viršija 10-15 % ir gali būti kartu su kitais kepenų pažeidimo rodikliais (pvz., padidėjusiu GGT).
Paveldima stomatocitozė
- Tai reta autosominė dominuojanti liga, kuriai būdingas nuolatinis stomatocitų padidėjimas (20-50 %) ir lengva ar vidutinio sunkumo hemolizinė anemija.
- Diagnozei patvirtinti atliekama genetinė analizė (PIEZO1, RHAG genų mutacijos).
Kitos priežastys
- Alkoholio vartojimas - net ir nesant kepenų ligos, gausus alkoholio vartojimas gali laikinai padidinti stomatocitų kiekį.
- Tam tikri vaistai, tokie kaip amiodaronas, hidroksichlorokvinas ar tamoxifenas, gali sukelti antrinę stomatocitozę.
- Sergant mielodisplastiniu sindromu, kartais stebimas stomatocitų padidėjimas dėl eritropoezės sutrikimų.
- Labai retais atvejais stomatocitų padaugėja sergant autoimuninėmis ligomis (pvz., sistemine raudonąja vilklige).
Klinikinė interpretacija
- Teigiamas radinys (daugiau nei 5 %) visada reikalauja papildomų tyrimų - kepenų funkcijos mėginių, bilirubino, haptoglobino ir kt.
- Jeigu stomatocitozė yra paveldima, svarbu ištirti šeimos narius, nes liga gali būti besimptomė, bet didina tulžies akmenų riziką.
Pagrindinės situacijos
- Įtarus hemolizinę anemiją, kai kiti tyrimai (pvz., retikulocitų skaičius) yra padidėję, bet priežastis neaiški.
- Pacientams, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis (ciroze, hepatitu), siekiant įvertinti ligos aktyvumą ir prognozę.
- Pastebėjus eritrocitų morfologijos pakitimų atliekant įprastinį kraujo tepinėlį.
Kada konsultuoti specialistą?
- Gydytojas hematologas - jei stomatocitų kiekis viršija 10 % ir yra anemijos požymių (silpnumas, blyškumas, dusulys).
- Gastroenterologas (hepatologas) - jei stomatocitozė derinama su kepenų fermentų padidėjimu ar ikteru.
