Stomatocitai
Stomatocitai - tai specifinė raudonųjų kraujo kūnelių forma, primenanti burnytę (stoma). Padidėjęs jų kiekis kraujo tepinėlyje gali būti susijęs su įvairiomis ligomis - nuo kepenų pažeidimų iki paveldimų anemijų. Šiame gide išsamiai apžvelgsime, kas yra stomatocitai, kaip jie nustatomi ir ką reiškia teigiamas radinys.
- Stomatocitas yra eritrocitas, kurio centre matomas įdubimas (burnelė), o pati ląstelė būna pailgos arba ovalios formos.
- Mikroskopu šie kūneliai primena atvirą burną, todėl ir gavo pavadinimą (graik. stoma - burna).
- Sveikų suaugusiųjų kraujyje stomatocitai sudaro mažiau nei 1% visų eritrocitų.
- Nedidelis jų skaičius (iki 5%) laikomas fiziologiniu variantu, tačiau viršijus šią ribą vertinama kaip patologija.
- Stomatocitai formuojasi dėl eritrocitų membranos lipidų sudėties pokyčių - padidėjus cholesterolio ar fosfolipidų santykiui.
- Šie pokyčiai keičia ląstelės gebėjimą keisti formą (deformuojamumą) ir gali sukelti priešlaikinį eritrocitų irimą (hemolizę).
- Kraujas paimamas iš venos, po to paruošiamas plonas periferinio kraujo tepinėlis ant stiklelio.
- Tepinėlis dažomas pagal Wright, Giemsa ar Romanovskio metodą, kad būtų aiškiai matoma eritrocitų morfologija.
- Mikroskopuojant dideliu padidinimu (100x) suskaičiuojama, kiek stomatocitų tenka 1000 eritrocitų, ir apskaičiuojamas procentas.
- Tyrimas dažniausiai atliekamas kaip diferencinio kraujo tepinėlio dalis, vertinant ne tik stomatocitus, bet ir kitas ląstelių formas.
- Specialaus pasiruošimo nereikia - kraujas imamas įprastu būdu.
- Svarbu informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, nes kai kurie (pvz., hidroksichlorokvinas) gali sukelti laikiną stomatocitozę.
- Sergant ciroze, alkoholiniu hepatitu ar riebaline kepenų liga, sutrinka lipidų apykaita, todėl eritrocitų membranoje kaupiasi cholesterolis, skatinantis stomatocitų susidarymą.
- Tokiais atvejais stomatocitų kiekis dažnai viršija 10-15 % ir gali būti kartu su kitais kepenų pažeidimo rodikliais (pvz., padidėjusiu GGT).
- Tai reta autosominė dominuojanti liga, kuriai būdingas nuolatinis stomatocitų padidėjimas (20-50 %) ir lengva ar vidutinio sunkumo hemolizinė anemija.
- Diagnozei patvirtinti atliekama genetinė analizė (PIEZO1, RHAG genų mutacijos).
- Alkoholio vartojimas - net ir nesant kepenų ligos, gausus alkoholio vartojimas gali laikinai padidinti stomatocitų kiekį.
- Tam tikri vaistai, tokie kaip amiodaronas, hidroksichlorokvinas ar tamoxifenas, gali sukelti antrinę stomatocitozę.
- Sergant mielodisplastiniu sindromu, kartais stebimas stomatocitų padidėjimas dėl eritropoezės sutrikimų.
- Labai retais atvejais stomatocitų padaugėja sergant autoimuninėmis ligomis (pvz., sistemine raudonąja vilklige).
- Teigiamas radinys (daugiau nei 5 %) visada reikalauja papildomų tyrimų - kepenų funkcijos mėginių, bilirubino, haptoglobino ir kt.
- Jeigu stomatocitozė yra paveldima, svarbu ištirti šeimos narius, nes liga gali būti besimptomė, bet didina tulžies akmenų riziką.
- Įtarus hemolizinę anemiją, kai kiti tyrimai (pvz., retikulocitų skaičius) yra padidėję, bet priežastis neaiški.
- Pacientams, sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis (ciroze, hepatitu), siekiant įvertinti ligos aktyvumą ir prognozę.
- Pastebėjus eritrocitų morfologijos pakitimų atliekant įprastinį kraujo tepinėlį.
- Gydytojas hematologas - jei stomatocitų kiekis viršija 10 % ir yra anemijos požymių (silpnumas, blyškumas, dusulys).
- Gastroenterologas (hepatologas) - jei stomatocitozė derinama su kepenų fermentų padidėjimu ar ikteru.
Ką gali parodyti šis tyrimas?
Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.
Pakitęs rezultatas gali rodyti šias ligas
4Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!