Stearoilkarnitinas
Stearoilkarnitinas yra ilgos grandinės riebalų rūgščių beta oksidacijos tarpinis produktas. Jo koncentracija kraujyje atspindi mitochondrijų funkciją ir riebalų rūgščių apykaitą. Tyrimas dažnai naudojamas paveldimų medžiagų apykaitos ligų diagnostikai.
Pagrindiniai faktai
- Stearoilkarnitinas susidaro riebalų rūgščių oksidacijos metu.
- Kartu su kitais acilkarnitinais naudojamas metaboliniam profiliui nustatyti.
- Didelė koncentracija gali rodyti riebalų rūgščių beta oksidacijos defektą.
Procedūra
- Tyrimui atlikti imamas veninis kraujas.
- Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti 4-6 valandas.
- Nereikia specialaus pasiruošimo.
Priežastys
- Riebalų rūgščių beta oksidacijos defektai (pvz., vidutinės grandinės acil-CoA dehidrogenazės trūkumas).
- Ilgalaikis badavimas ar ketogeninė dieta.
- Karnitino trūkumas.
- Kai kurios mitochondrijų ligos.
Priežastys
- Sutrikęs karnitino įsisavinimas ar transportas.
- Valgymas prieš tyrimą (sumažėja ilgųjų grandinių acilkarnitinai).
- Kai kurios medžiagų apykaitos ligos.
Dažniausios indikacijos
- Įtariant medžiagų apykaitos sutrikimus (pvz., Rejaus sindromą, organinių rūgščių acidozes).
- Kartu su acilkarnitino profiliu naujagimių patikroje.
- Stebint riebalų rūgščių oksidacijos sutrikimų gydymą.
| Bendra | Suaugusiesiems: 0,00-0,15 µmol/L (gali skirtis pagal laboratoriją) |
|---|---|
| Vyrams | 0,00-0,15 µmol/L |
| Moterims | 0,00-0,15 µmol/L |
