Šizocitai
Šizocitai yra fragmentuoti raudonieji kraujo kūneliai, atsirandantys dėl mechaninio pažeidimo kraujyje. Šis tyrimas padeda nustatyti mikrotrombozės, hemolizinės anemijos ar kitų kraujagyslių patologijų priežastis.
Funkcija
- Šizocitai yra raudonųjų kraujo kūnelių fragmentai, kurių dydis yra mažesnis už normalų eritrocitą (paprastai < 3 µm).
- Jie susidaro, kai raudonieji kraujo kūneliai yra mechaniškai pažeidžiami, praeinant per susiaurėjusius kraujagyslių spindžius arba dėl dirbtinių vožtuvų poveikio.
- Šizocitų buvimas kraujyje rodo mikrokraujagyslinės hemolizės procesą, kuris gali būti susijęs su trombinėmis mikrotrombozėmis.
Kilmė
- Šizocitai atsiranda iš suirusių eritrocitų, kurių fragmentacija vyksta dėl fibrino gijų, trombų ar dirbtinių paviršių poveikio.
- Jų kiekis kraujyje didėja esant mikroangiopatinei hemolizinei anemijai (MAHA), pvz., trombozinėje trombocitopeninėje purpuroje (TTP) ar hemoliziniame-ureminiame sindrome (HUS).
- Taip pat padidėjęs šizocitų skaičius gali būti stebimas po ilgalaikių ilgų nuotolių bėgimo, sunkios hipertenzijos, eklampsijos ar vėžinių metastazių.
Procedūra
- Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio, naudojant standartinį hematologinį tepinėlį.
- Kraujas imamas į mėgintuvėlį su EDTA antikoaguliantu, vėliau ruošiamas tepinėlis ir dažomas pagal Wright ar Giemsa metodą.
- Šizocitų kiekis vertinamas mikroskopuojant, skaičiuojant fragmentuotų eritrocitų dalį tarp 1000 raudonųjų kraujo kūnelių.
Mikroangiopatinės hemolizinės anemijos
- Trombozinė trombocitopeninė purpura (TTP) - autoimuninis sutrikimas, sukeliantis mikrotrombų susidarymą.
- Hemolizinis-ureminis sindromas (HUS) - dažnai sukeltas bakterijų (E. coli O157:H7) toksinų.
- Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK) - sisteminis kraujo krešėjimo aktyvavimas.
Kitos priežastys
- Dirbtiniai širdies vožtuvai arba kiti kraujagyslių protezai, sukeliantys mechaninę hemolizę.
- Sunki hipertenzija, eklampsija nėštumo metu.
- Vėžinis metastazinis procesas (pvz., skrandžio, kasos vėžys su mikrotromboze).
- Ilgalaikė fizinė veikla (pvz., maratonas) ar vidinė trauma.
Klinikinė reikšmė
- Šizocitų nebuvimas arba mažas jų kiekis yra normalus radinys ir nerodo jokios patologijos - tai reiškia, kad nėra aktyvios mikrokraujagyslinės hemolizės.
- Sumažėjęs šizocitų kiekis po gydymo (pvz., plazmaferezės ar imunosupresijos) gali rodyti teigiamą atsaką į gydymą.
Simptomai ir būklės
- Įtariama hemolizinė anemija (sumažėjęs hemoglobinas, padidėjęs LDH, netiesioginis bilirubinas).
- Trombocitopenija su mikroangiopatinės hemolizės požymiais (TTP, HUS įtarimas).
- Neaiškios kilmės inkstų funkcijos sutrikimas ar neurologiniai simptomai (galvos skausmas, sumišimas, traukuliai).
- Tyrimą skiria hematologas, nefrologas ar reanimatologas, įtariant mikroangiopatinę hemolizę.
| Bendra | Sveiko žmogaus kraujyje šizocitų paprastai nėra arba jie sudaro mažiau nei 0,5% visų raudonųjų kraujo kūnelių. |
|---|
