Imunofluorescencija
Imunofluorescencija - tai modernus laboratorinis metodas, kuris padeda nustatyti specifinius antikūnus ar antigenus audiniuose ir ląstelėse. Tyrimas ypač vertingas diagnozuojant autoimunines ligas, kai organizmo imuninė sistema atakuoja savo pačio struktūras.
- Imunofluorescencija naudoja fluorescenciniais dažais pažymėtus antikūnus, kad būtų galima vizualizuoti antigenus ląstelėse ar audiniuose.
- Yra dvi pagrindinės šio metodo rūšys: tiesioginė ir netiesioginė imunofluorescencija.
- Tiesioginė imunofluorescencija (DIF) nustato antikūnus, jau pritvirtintus paciento audiniuose, o netiesioginė (IIF) - cirkuliuojančius antikūnus kraujyje.
- Metodas naudojamas odos ir inkstų autoimuninių ligų diagnostikai, pavyzdžiui, vilkligei, pemfigusui ir IgA nefropatijai.
- Imunofluorescencija leidžia atskirti panašius klinikinius reiškinius, kai tradiciniai tyrimai būna neinformatyvūs.
- Rezultatai vertinami kokybiškai (teigiamas/neigiamas) ir lokalizacijos atžvilgiu (pvz., linijinis, granulinis nusėdimas).
- Pirmiausia paimamas audinio gabalėlis (bioptatas) arba kraujo mėginys, priklausomai nuo tyrimo tikslo.
- Audinys užšaldomas ir supjaustomas plonais pjūviais, kurie dedami ant stiklelio.
- Ant stiklelio užlašinamas fluorescenciniais dažais pažymėtas antikūnų tirpalas, kad šie prisijungtų prie tikslinio antigeno.
- Pertekliniai dažai nuplaunami, o stiklelis tiriamas fluorescenciniu mikroskopu, kuris švytėjimu parodo antikūnų prisijungimo vietas.
- Visas procesas paprastai trunka 1-3 valandas, o atsakymo galima tikėtis per 1-2 darbo dienas.
- Sisteminė raudonoji vilkligė - granulinis IgG nusėdimas odoje ar inkstuose.
- Pemfigus - tarpelulinis IgG nusėdimas odoje, rodantis autoantikūnus prieš desmogleinus.
- Buliozinis pemfigoidas - linijinis IgG ir C3 nusėdimas išilgai odos bazinės membranos.
- IgA nefropatija - mezangialinis IgA nusėdimas inkstų glomeruluose.
- Sauso sindromas (Sjögren) - taškinis antinuklearinis švytėjimas IIF tyrime.
- Infekcinės ligos, tokios kaip sifilis ar Laimo boreliozė, gali sukelti kryžminį reaktyvumą.
- Kai kurie vaistai (pvz., hidralazinas, prokainamidas) gali sukelti vilkligę primenančius pokyčius.
- Piktybiniai susirgimai - retais atvejais navikai skatina autoantikūnų gamybą ir teigiamą imunofluorescenciją.
- Įtariant autoimuninę odos ligą, kai išberimai nėra tipiški arba gydymas neveiksmingas.
- Sergant inkstų ligomis (nefritas, nefrozinis sindromas), kai reikia nustatyti pažeidimo pobūdį.
- Diagnozuojant sistemines autoimunines ligas (vilkligė, sklerodermija, mišri jungiamojo audinio liga).
- Stebint gydymo efektyvumą - teigiamo rezultato sumažėjimas rodo teigiamą atsaką į terapiją.
- Reumatologai - dažniausiai skiria netiesioginę imunofluorescenciją antinukleariniams antikūnams tirti.
- Dermatologai - tiesioginę imunofluorescenciją odos bioptatams tirti.
- Nefrologai - inkstų biopsijos imunofluorescencijai vertinti.
Ką gali parodyti šis tyrimas?
Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.
Pakitęs rezultatas gali rodyti šias ligas
4Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!