Imunofluorescencija
Imunofluorescencija - tai modernus laboratorinis metodas, kuris padeda nustatyti specifinius antikūnus ar antigenus audiniuose ir ląstelėse. Tyrimas ypač vertingas diagnozuojant autoimunines ligas, kai organizmo imuninė sistema atakuoja savo pačio struktūras.
Tyrimo esmė
- Imunofluorescencija naudoja fluorescenciniais dažais pažymėtus antikūnus, kad būtų galima vizualizuoti antigenus ląstelėse ar audiniuose.
- Yra dvi pagrindinės šio metodo rūšys: tiesioginė ir netiesioginė imunofluorescencija.
- Tiesioginė imunofluorescencija (DIF) nustato antikūnus, jau pritvirtintus paciento audiniuose, o netiesioginė (IIF) - cirkuliuojančius antikūnus kraujyje.
Klinikinė reikšmė
- Metodas naudojamas odos ir inkstų autoimuninių ligų diagnostikai, pavyzdžiui, vilkligei, pemfigusui ir IgA nefropatijai.
- Imunofluorescencija leidžia atskirti panašius klinikinius reiškinius, kai tradiciniai tyrimai būna neinformatyvūs.
- Rezultatai vertinami kokybiškai (teigiamas/neigiamas) ir lokalizacijos atžvilgiu (pvz., linijinis, granulinis nusėdimas).
Procedūra
- Pirmiausia paimamas audinio gabalėlis (bioptatas) arba kraujo mėginys, priklausomai nuo tyrimo tikslo.
- Audinys užšaldomas ir supjaustomas plonais pjūviais, kurie dedami ant stiklelio.
- Ant stiklelio užlašinamas fluorescenciniais dažais pažymėtas antikūnų tirpalas, kad šie prisijungtų prie tikslinio antigeno.
- Pertekliniai dažai nuplaunami, o stiklelis tiriamas fluorescenciniu mikroskopu, kuris švytėjimu parodo antikūnų prisijungimo vietas.
- Visas procesas paprastai trunka 1-3 valandas, o atsakymo galima tikėtis per 1-2 darbo dienas.
Autoimuninės ligos
- Sisteminė raudonoji vilkligė - granulinis IgG nusėdimas odoje ar inkstuose.
- Pemfigus - tarpelulinis IgG nusėdimas odoje, rodantis autoantikūnus prieš desmogleinus.
- Buliozinis pemfigoidas - linijinis IgG ir C3 nusėdimas išilgai odos bazinės membranos.
- IgA nefropatija - mezangialinis IgA nusėdimas inkstų glomeruluose.
- Sauso sindromas (Sjögren) - taškinis antinuklearinis švytėjimas IIF tyrime.
Kitos priežastys
- Infekcinės ligos, tokios kaip sifilis ar Laimo boreliozė, gali sukelti kryžminį reaktyvumą.
- Kai kurie vaistai (pvz., hidralazinas, prokainamidas) gali sukelti vilkligę primenančius pokyčius.
- Piktybiniai susirgimai - retais atvejais navikai skatina autoantikūnų gamybą ir teigiamą imunofluorescenciją.
Klinikinės situacijos
- Įtariant autoimuninę odos ligą, kai išberimai nėra tipiški arba gydymas neveiksmingas.
- Sergant inkstų ligomis (nefritas, nefrozinis sindromas), kai reikia nustatyti pažeidimo pobūdį.
- Diagnozuojant sistemines autoimunines ligas (vilkligė, sklerodermija, mišri jungiamojo audinio liga).
- Stebint gydymo efektyvumą - teigiamo rezultato sumažėjimas rodo teigiamą atsaką į terapiją.
Specialistai
- Reumatologai - dažniausiai skiria netiesioginę imunofluorescenciją antinukleariniams antikūnams tirti.
- Dermatologai - tiesioginę imunofluorescenciją odos bioptatams tirti.
- Nefrologai - inkstų biopsijos imunofluorescencijai vertinti.
