Blužnies echoskopija

Blužnies echoskopija (ultragarsinis tyrimas) yra neinvazinis vaizdinis tyrimas, leidžiantis įvertinti blužnies dydį, struktūrą, kraujotaką ir aplinkinius audinius. Tyrimas dažnai atliekamas esant įtariamoms pilvo organų patologijoms, traumoms ar kraujotakos sutrikimams.

Funkcija
  • Blužnies echoskopija - tai ultragarso bangomis paremtas tyrimas, rodantis blužnies struktūrą, dydį, kontūrus ir kraujagysles.
  • Tyrimas padeda nustatyti blužnies padidėjimą (splenomegalija), cistas, navikus, abscesus, infarktus ar plyšimus.
  • Blužnies parenchimos echogeniškumo pokyčiai gali rodyti uždegiminius, infiltratyvinius ar fibrozinius procesus.
Kilmė
  • Ultragarso daviklis siunčia aukšto dažnio garso bangas, kurios atsispindi nuo audinių ir suformuoja vaizdą ekrane.
  • Tyrimas atliekamas per pilvo sieną (transabdominaliai) arba retai - per stemplę (endoechoskopija).
  • Blužnies echoskopija dažnai derinama su viso pilvo echoskopija.
Procedūra
  • Pacientas guli ant nugaros arba ant dešinio šono.
  • Ant pilvo užtepamas specialus gelis, kuris pagerina ultragarso bangų laidumą.
  • Daviklis judinamas per kairįjį šonkaulių lanką, siekiant geriausiai vizualizuoti blužnį.
  • Gydytojas įvertina blužnies dydį, formą, kontūrus, parenchimos vienodumą bei kraujotaką naudodamas Doplerio režimą.
  • Procedūra trunka apie 10-20 minučių, yra neskausminga ir nereikalauja specialaus pasiruošimo (išskyrus tuščią skrandį, jei derinama su pilvo echoskopija).
Dažniausi radiniai
  • Splenomegalija (padidėjusi blužnis) - gali rodyti infekcijas (mononukleozė, sepsis), kepenų ligas (cirozė, portinė hipertenzija), hematologines ligas (leukemija, limfomą), metabolines ligas (Gaušė, amiloidozė) ar autoimunines ligas.
  • Cistos - pavienės ar daugybinės, dažniausiai gerybinės, bet gali būti parazitinės (echinokokozė).
  • Abscesai - retai, bet gali atsirasti po infekcijų ar traumų, pasireiškia hipoechogenine zona su periferiniu uždegimu.
  • Navikai - tiek gerybiniai (hemangioma, limfangioma), tiek piktybiniai (limfoma, metastazės). Ultragarsas padeda atskirti solidinius nuo cistinių darinių.
  • Blužnies infarktas - klinikinis požymis - skausmas; echoskopijoje matomas pleišto formos hipoechogeninis židinys.
  • Blužnies plyšimas - ūmi būklė po traumos, echoskopijoje matomas nestandartinis kontūras, laisvas skystis pilvo ertmėje.
  • Kraujotakos sutrikimai - Doplerio tyrimu nustatoma blužnies arterijos ir venos stenozė ar trombozė.
  • Blužnies kalcifikacijos - seni uždegimų ar traumų pėdsakai, dažnai nereikšmingi.
Indikacijos
  • Įtariama blužnies padidėjimas (splenomegalija) - kai apčiuopiamas kairysis šonkaulių lanko iškilimas arba nustatomas laboratorinių tyrimų metu (trombocitopenija, anemija).
  • Pilvo trauma - ypač kairiosios pusės (automobilio avarija, kritimas) - siekiant atmesti blužnies plyšimą.
  • Įtariamas navikinis procesas - tiek pirminis, tiek metastazinis (pvz., sergant melanoma, plaučių vėžiu).
  • Kraujodaros sistemos ligos - limfomos, leukemijos, mielofibrozė.
  • Kepenų ligos - cirozė, portinė hipertenzija - vertinant blužnies dydį ir kraujotaką.
  • Infekcinės ligos - infekcinė mononukleozė, sepsis, bruceliozė, maliarija.
  • Autoimuniniai sutrikimai - sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas.
  • Rutininis pilvo organų tyrimas - dažnai atliekamas kaip viso pilvo echoskopijos dalis.
  • Pooperacinė kontrolė - po blužnies pašalinimo (splenektomijos) ar rezekcijos.
  • Gydytojai, kurie skiria tyrimą: hematologas, vidaus ligų gydytojas, gastroenterologas, traumatologas, chirurgas, onkologas.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja