Beta tromboglobulinas
Beta tromboglobulinas (β-TG) yra baltymas, kurį išskiria aktyvuoti trombocitai. Jo koncentracija plazmoje atspindi trombocitų aktyvaciją ir gali būti naudojama trombozinių būklių, uždegimų bei trombocitų funkcijos sutrikimų diagnostikai. Tyrimas dažnai atliekamas kartu su trombocitų faktoriumi 4 (PF4).
Funkcija
- Beta tromboglobulinas yra trombocitų α-granulėse esantis baltymas, kuris išsiskiria į kraują trombocitų agregacijos ir aktyvacijos metu.
- Jis slopina endotelio prostaciklino sintezę ir skatina kraujagyslių susiaurėjimą, o tai prisideda prie trombo formavimosi.
- β-TG koncentracija plazmoje yra jautrus trombocitų aktyvacijos žymuo, naudojamas vertinant trombozės riziką.
Kilmė
- Beta tromboglobulinas gaminamas tik megakariocituose ir kaupiamas trombocitų α-granulėse.
- Ekstraceliuliarinio β-TG šaltinis yra aktyvuoti trombocitai; sveikiems asmenims jo koncentracija plazmoje yra maža.
- Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, naudojant specialius mėgintuvėlius su inhibitoriais (pvz., citratu), kad būtų išvengta dirbtinės trombocitų aktyvacijos.
Procedūra
- Kraujas imamas iš venos, naudojant specialų mėgintuvėlį su antikoaguliantu ir inhibitoriais (pvz., teofilinu, adenozinu, dipiridamoliu).
- Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų, vengti rūkymo ir fizinio krūvio 30 minučių prieš mėginių paėmimą.
- Mėginys turi būti nedelsiant centrifuguojamas šaltai, kad būtų atskirta plazma ir išvengta trombocitų aktyvacijos.
Interpretavimo niuansai
- Netinkamas mėginio paruošimas (ilgalaikis centrifuginimas, temperatūros svyravimai) gali padidinti β-TG koncentraciją.
- Tyrimo metu dažnai matuojamas ir trombocitų faktorius 4 (PF4), kad būtų įvertintas trombocitų aktyvacijos laipsnis.
- Rezultatai turi būti vertinami atsižvelgiant į klinikinius simptomus, trombocitų skaičių ir kitus koaguliacijos rodiklius.
Trombocitų aktyvacija
- Ūminis miokardo infarktas
- Giliųjų venų trombozė
- Plaučių embolija
- Išplitusi intravaskulinė koaguliacija (DIC)
Uždegiminės būklės
- Sisteminė uždegiminė reakcija (sepsis)
- Autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, vaskulitai)
- Lėtinės uždegiminės ligos (reumatoidinis artritas)
Kitos priežastys
- Diabetas (mikrovaskuliniai pažeidimai)
- Hemodializė (dėl kontakto su dializės membranomis)
- Trombocitozė (reaktyvi arba pirminė)
- Kai kurie vaistai (pvz., heparinas, epinefrinas)
Trombocitopenija
- Kaulų čiulpų supresija (chemoterapija, spindulinė terapija)
- Imuninė trombocitopenija (ITP)
- Kepenų ligos (sumažėjusi trombopoetino gamyba)
- Vaistai (tiazidiniai diuretikai, kai kurie antibiotikai)
Sumažėjusi trombocitų aktyvacija
- Vartojant antitrombocitinius vaistus (aspirinas, klopidogrelis, tikagreloras)
- Trombocitų funkcijos sutrikimai (Bernardo-Souljė sindromas, Glancmano trombastenija)
- Hipofunkcinės trombocitų būklės (ūminė leukemija, mielodisplazinis sindromas)
Įtariant trombozę
- Įtariant giliųjų venų trombozę ar plaučių emboliją, kai standartiniai tyrimai (D-dimeras) yra neinformatyvūs.
- Vertinant arterinės trombozės riziką po miokardo infarkto ar insulto.
- Stebint antitrombocitinio gydymo veiksmingumą (pvz., klopidogrelio atsparumo nustatymui).
Trombocitų funkcijos sutrikimai
- Įtariant paveldimus trombocitų funkcijos defektus (Bernardo-Souljė, Glancmano sindromus).
- Diagnozuojant imuninę trombocitopeniją (ITP) kaip pagalbinį tyrimą.
- Vertinant trombocitų aktyvaciją sergant autoimuninėmis ligomis (sistemine raudonąja vilklige).
Gydytojai specialistai
- Hematologas - esant įtariamiems trombocitų funkcijos sutrikimams.
- Kardiologas - vertinant trombozės riziką sergant išemine širdies liga.
- Angiologas - tiriant venų tromboembolijos priežastis.
- Nefrologas - pacientams, kuriems atliekama hemodializė.
| Bendra | Normalios Beta tromboglobulino vertės plazmoje yra < 50 ng/mL (kartais 20-50 ng/mL, priklausomai nuo laboratorijos metodikos). |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams: < 50 ng/mL |
| Moterims | Moterims: < 50 ng/mL |
