Ankirino tyrimas
Ankirino tyrimas - tai laboratorinis kraujo tyrimas, kuriuo nustatomas ankirino baltymo kiekis eritrocituose. Ankirinas yra būtinas ląstelės membranos stabilumui ir elastingumui. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas diagnozuojant paveldimą sferocitozę ir kitas hemolizines anemijas.
Funkcija
- Ankirinas yra baltymas, jungiantis eritrocitų membraną su citoskeletu.
- Tyrimas parodo, ar eritrocituose yra pakankamai ankirino - rodiklis, svarbus ląstelės formai ir atsparumui.
Kilmė
- Ankirino genas (ANK1) koduoja šį baltymą; mutacijos sukelia paveldimą sferocitozę.
- Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, naudojant fluorescencinę citometriją.
Procedūra
- Specialaus pasiruošimo nereikia. Kraujas imamas iš venos į mėgintuvėlį su antikoaguliantu.
- Laboratorijoje eritrocitai dažomi fluorescenciniais antikūnais prieš ankiriną, o rezultatas vertinamas citometru.
Galimos priežastys
- Padidėjusi ankirino sintezė pasitaiko retai - gali būti stebima sergant kai kuriomis talasemijomis ar geležies stokos anemija.
- Kartais laikinai padidėja po splenektomijos (blužnies pašalinimo).
Dažniausia priežastis
- Paveldima sferocitozė - autosomine dominuojanti liga, dėl kurios eritrocituose trūksta ankirino.
- Kitos hemolizinės anemijos (pvz., autoimuninė hemolizė) retai sukelia ankirino trūkumą.
Pagrindinės indikacijos
- Įtariama paveldima sferocitozė (hemolizė, sferocitai kraujo tepinėlyje, padidėjęs eritrocitų osmosinis trapumas).
- Neaiškios kilmės hemolizinė anemija, ypač vaikystėje.
Konsultuojantys gydytojai
- Hematologas
- Pediatras
| Bendra | Normalus ankirino kiekis eritrocituose - ≥90 % teigiamų ląstelių. |
|---|
