ANCA antineutrofiliniai citoplazminiai antikūnai
ANCA (antineutrofiliniai citoplazminiai antikūnai) yra autoantikūnai, nukreipti prieš neutrofilų citoplazmoje esančius baltymus - proteinazę 3 (PR3) ir mieloperoksidazę (MPO). Šis tyrimas yra pagrindinis diagnostinis įrankis nustatant ANCA asocijuotus vaskulitus (AAV), tokius kaip granulomatozė su poliangitu (GPA, buvęs Wegenerio), mikroskopinis poliangitas (MPA) ir eozinofilinė granulomatozė su poliangitu (EGPA, Churg‑Strauss sindromas). ANCA antikūnai gali būti nustatomi ir sergant kitomis autoimuninėmis ar uždegiminėmis ligomis, todėl rezultatas turi būti vertinamas atsižvelgiant į klinikinį vaizdą. Tyrimas dažnai atliekamas kartu su kitais imunologiniais tyrimais, siekiant patvirtinti vaskulito diagnozę ir įvertinti ligos aktyvumą.
Pagrindinės savybės
- ANCA yra imunoglobulinai G (IgG), atsirandantys sergant tam tikromis autoimuninėmis ligomis.
- Jie specifiškai jungiasi prie neutrofilų citoplazmoje esančių fermentų - proteinazės 3 (PR3) ir mieloperoksidazės (MPO).
- Pagal imunofluorescencinį vaizdą skiriami du pagrindiniai tipai: citoplazminis ANCA (c‑ANCA) ir perinuklearinis ANCA (p‑ANCA).
Klinikinė reikšmė
- Teigiamas ANCA rezultatas stipriai siejamas su ANCA asocijuotu vaskulitu, ypač esant aktyviai ligos formai.
- PR3‑ANCA (c‑ANCA) dažniau nustatomas sergant granulomatoze su poliangitu (GPA).
- MPO‑ANCA (p‑ANCA) dažniau susijęs su mikroskopiniu poliangitu (MPA) ir eozinofiline granulomatoze su poliangitu (EGPA).
- ANCA gali būti teigiami ir sergant kitomis ligomis, pavyzdžiui, opinis kolitas, pirminis sklerozuojantis cholangitas, lėtinės infekcijos.
Procedūra
- ANCA tyrimui atliekamas kraujo paėmimas iš alkūnės venos, panašiai kaip įprastas kraujo tyrimas.
- Specialaus pasiruošimo nereikia - galima valgyti ir gerti, tačiau būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus vaistus, ypač imunosupresantus ar kortikosteroidus, nes jie gali paveikti rezultatą.
- Paėmus kraują, mėginys siunčiamas į imunologijos laboratoriją. Pirmiausia atliekama atrankinė netiesioginė imunofluorescencija (IIF) ant neutrofilų, kuria nustatomas teigiamas/neigiamas rezultatas ir fluorescencinis tipas.
- Tada teigiami mėginiai papildomai tikslinami fermentiniu imunosorbentiniu tyrimu (ELISA), siekiant identifikuoti specifinius antikūnus prieš PR3 ir MPO.
Trukmė
- Tyrimo atlikimas paprastai trunka nuo kelių dienų iki savaitės, priklausomai nuo laboratorijos darbo krūvio.
- Skubiais atvejais kai kurios laboratorijos gali atlikti tyrimą per 24-48 valandas.
ANCA asocijuoti vaskulitai
- Granulomatozė su poliangitu (GPA) - dažnai pasireiškia viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų bei inkstų pažeidimu.
- Mikroskopinis poliangitas (MPA) - dažniausiai pažeidžia inkstus ir plaučius, sukelia greitai progresuojantį glomerulonefritą.
- Eozinofilinė granulomatozė su poliangitu (EGPA) - būdinga astma, eozinofilija ir vaskulitas.
Kitos priežastys
- Opinio kolito ir kitų uždegiminių žarnyno ligų atvejais gali būti teigiami, dažniausiai p‑ANCA tipo.
- Pirminis sklerozuojantis cholangitas - lėtinė kepenų liga, kurios metu susidaro p‑ANCA.
- Narkotikų sukeltas vaskulitas - kai kurie vaistai (pvz., hidralazinas, propiltiouracilas) gali indukuoti ANCA gamybą.
- Lėtinės infekcijos (pvz., infekcinis endokarditas, tuberkuliozė) kai kada sukelia klaidingai teigiamą rezultatą.
Rezultato interpretacija
- Teigiamas ANCA rezultatas nėra vienareikšmiškas ligos patvirtinimas - būtina klinikinė koreliacija su simptomais ir kitais tyrimais (pvz., biopsija).
- Antikūnų titras gali kisti priklausomai nuo ligos aktyvumo, todėl jis naudojamas gydymo efektyvumui stebėti.
Pagrindinės indikacijos
- Įtariant sisteminį vaskulitą, ypač kai pasireiškia: neaiškios kilmės karščiavimas, artralgijos, mialgijos, inkstų funkcijos sutrikimas (kraujas šlapime, padidėjęs kreatinino kiekis), plaučių infiltratai ar kraujavimas (hemoptizė), odos vaskulitas (palpuojama purpura), sinusitas, otitas, nosies gleivinės išopėjimas.
- Kartotinis tyrimas rekomenduojamas pacientams, sergantiems žinomu ANCA asocijuotu vaskulitu, siekiant įvertinti ligos aktyvumą ir gydymo atsaką.
- Tyrimą gali paskirti: gydytojas reumatologas, nefrologas, pulmonologas, otorinolaringologas, dermatologas, priklausomai nuo vyraujančių simptomų.
Kontraindikacijos
- Specifinių kontraindikacijų nėra, tačiau interpretuojant rezultatą reikia atsižvelgti į paciento klinikinę būklę ir galimus klaidingai teigiamus rezultatus.
