TLC (bendra plaučių talpa)
Bendra plaučių talpa (TLC) - tai didžiausias oro kiekis, kurį plaučiai gali sutalpinti po maksimaliai gilaus įkvėpimo. Šis rodiklis yra vienas pagrindinių plaučių funkcijos vertinimo parametrų, padedantis diagnozuoti įvairias kvėpavimo sistemos ligas.
Funkcija
- TLC rodo bendrą plaučių talpą - maksimalų oro tūrį, kurį galima įkvėpti.
- Šis rodiklis padeda atskirti obstrukcinius nuo restrikcinių plaučių pakitimų.
Kilmė
- TLC matuojama spirometrija arba kūno pletizmografija.
- Normalios vertės priklauso nuo asmens lyties, amžiaus, ūgio ir kūno sudėjimo.
Pasiruošimas tyrimui
- Tyrimą atlieka plaučių funkcijos laboratorija.
- Prieš tyrimą nerekomenduojama rūkyti, valgyti sunkaus maisto bei vartoti bronchus plečiančių vaistų, jei to nereikalauja gydytojas.
Procedūra
- Pacientas sėdi sandarioje kabinoje ir kvėpuoja per kandiklį.
- Specialus prietaisas matuoja įkvepiamo ir iškvepiamo oro tūrį bei slėgio pokyčius.
- Tyrimas trunka apie 10-15 minučių ir nėra skausmingas.
Galimos priežastys
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - dėl oro gaudymo ir emfizemos TLC dažnai būna padidėjusi.
- Astma (sunkiais atvejais) - dėl bronchų spazmo ir oro gaudymo.
- Kitos obstrukcinės plaučių ligos, sukeliančios plaučių pertempimą.
Kada rekomenduojama
- Įtariant restrikcines plaučių ligas (fibrozę, sarkoidozę).
- Vertinant plaučių funkciją prieš chirurgines operacijas.
- Stebint lėtinių kvėpavimo ligų eigą ir gydymo efektyvumą.
Gydytojo konsultacija
- Tyrimą skiria pulmonologas arba šeimos gydytojas.
- Kartu su TLC dažnai atliekama ir forsuoto iškvėpimo tūrio (FEV1) bei gyvybinės plaučių talpos (VC) matavimai.
