Piruvato karboksilazė

Piruvato karboksilazė (PK) yra mitochondrijų fermentas, katalizuojantis piruvato virtimą oksaloacetatu - pirmąjį gliukoneogenezės etapą. Šis fermentas taip pat dalyvauja lipogenezėje ir aminorūgščių metabolizme. Piruvato karboksilazės aktyvumo pokyčiai gali rodyti medžiagų apykaitos sutrikimus, ypač susijusius su kepenų funkcija.

Pagrindinė funkcija
  • Katalizuoja piruvato karboksilinimą į oksaloacetatą (anaplerotinė reakcija).
  • Būtina gliukoneogenezei - gliukozės sintezei iš neangliavandenių šaltinių.
Lokalizacija
  • Mitochondrijų matriksas (daugiausia kepenyse, inkstuose, riebaliniame audinyje).
  • Mažesnis aktyvumas smegenyse ir širdies raumenyje.
Reguliacija
  • Aktyvinama acetil-CoA (alosterinis efektorius).
  • Slopinama didelės ATP koncentracijos.
Procedūra
  • Piruvato karboksilazės aktyvumas nustatomas iš veninio kraujo mėginio.
  • Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų (nevalgius).
  • Mėginys imamas į standartinį mėgintuvėlį su antikoaguliantu (heparinu).
  • Laboratorijoje matuojamas fermento aktyvumas spektrofotometriškai, naudojant specifinius substratus.
Galimos priežastys
  • Kepenų pažeidimai (hepatitas, cirozė) - dėl padidėjusio fermentų išsiskyrimo iš pažeistų ląstelių.
  • Diabetas - gliukoneogenezės suaktyvėjimas gali padidinti PK aktyvumą.
  • Kai kurios medžiagų apykaitos ligos (labai reta).
Galimos priežastys
  • Įgimtas piruvato karboksilazės trūkumas (autosominis recesyvinis sindromas).
  • Sunkus kepenų nepakankamumas (sumažėjusi fermentų sintezė).
  • Lėtinis alkoholizmas (toksinis poveikis kepenų mitochondrijoms).
Kada skiriamas tyrimas?
  • Įtariant įgimtą piruvato karboksilazės trūkumą (kūdikiams su metaboline acidoze, hipoglikemija).
  • Vertinant kepenų funkciją ir gliukoneogenezės sutrikimus.
  • Esant neaiškios kilmės medžiagų apykaitos ligoms - konsultuojant endokrinologui arba gydytojui genetikui.
Bendra Nėra vieningos tarptautinės normos; kiekviena laboratorija nustato savo atskaitos ribas. Paprastai aktyvumas matuojamas U/l arba kataliniais vienetais. Pacientui rekomenduojama vadovautis konkrečios laboratorijos nurodytomis vertėmis.
Vyrams Nėra lyties specifinių normų; vertės interpretuojamos pagal bendrus laboratorijos intervalus.
Moterims Nėra lyties specifinių normų; vertės interpretuojamos pagal bendrus laboratorijos intervalus.

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja