Neopterinas
Neopterinas yra imuninės sistemos aktyvumo žymuo, rodantis ląstelinio imuniteto būklę. Jo koncentracija kraujyje ar šlapime padidėja esant aktyviam uždegimui, virusinėms infekcijoms, autoimuninėms ligoms ar piktybiniams navikams. Tyrimas padeda diagnozuoti ir stebėti ligų eigą, ypač kai įtariama ląstelinio imuniteto stimuliacija.
Funkcija
- Neopterinas yra pteridino darinys, gaminamas aktyvuotų makrofagų, reaguojant į interferoną-gama.
- Jis atspindi T limfocitų ir makrofagų aktyvaciją, todėl laikomas nespecifiniu uždegimo žymeniu.
- Koncentracija koreliuoja su imuninės sistemos aktyvumo laipsniu ir gali būti naudojama ligos aktyvumui vertinti.
Kilmė
- Neopterinas susidaro iš guanozintrifosfato (GTP) vykstant fermentinei reakcijai, kurią sukelia uždegiminiai citokinai.
- Jo sintezė vyksta daugiausia makrofaguose, taip pat dendritinėse ląstelėse ir epitelio ląstelėse.
- Padidėjęs neopterino kiekis stebimas sergant virusinėmis infekcijomis (ŽIV, EBV), autoimuninėmis ligomis, piktybiniais susirgimais, transplantato atmetimo reakcijomis.
Procedūra
- Kraujo mėginys imamas iš venos, pageidautina ryte.
- Šlapimo tyrimui naudojamas pirmo ryto šlapimo mėginys arba paros šlapimas.
- Specialaus badavimo nereikia, tačiau rekomenduojama vengti intensyvaus fizinio krūvio ir alkoholio likus 24 valandoms iki tyrimo.
- Tyrimą gali paveikti tam tikri vaistai (pvz., imunosupresantai), todėl prieš tyrimą informuokite gydytoją apie vartojamus preparatus.
Priežastys
- Virusinės infekcijos: ŽIV, Epstein-Barr virusas (EBV), citomegalovirusas, gripas, hepatitai.
- Autoimuninės ligos: reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, sarcoidozė, uždegiminės žarnyno ligos.
- Piktybiniai navikai: limfomos, leukemijos, inkstų ir plaučių vėžys.
- Transplantato atmetimo reakcija: neopterinas padidėja prieš klinikinius požymius.
- Sepsis, sisteminis uždegimas, kraujo perpylimo reakcijos.
- Nėštumo metu (fiziologinis padidėjimas).
Priežastys
- Sumažėjęs neopterino kiekis neturi aiškios diagnostinės reikšmės ir kliniškai nėra vertinamas.
- Gali pasireikšti esant sunkiam imunosupresiniam gydymui (pvz., po transplantacijos vartojant dideles kortikosteroidų dozes) arba imunodeficito būsenoms, tačiau šie atvejai reti ir nėra specifiniai.
Kada tirti?
- Įtariant virusines infekcijas, ypač ŽIV, EBV ar citomegalovirusą, kai kiti žymenys neinformatyvūs.
- Autoimuninių ligų aktyvumo įvertinimui ir gydymo efektyvumo stebėjimui (pvz., reumatoidinis artritas, sarcoidozė).
- Transplantatų recipientuose - stebint galimą atmetimo reakciją.
- Onkologijoje - stebint piktybinių navikų progresavimą ar gydymo atsaką.
- Gydytojai specialistai: infektologai, reumatologai, nefrologai, onkologai, transplantologai.
| Bendra | Sveikų suaugusiųjų serume: ≤ 10 nmol/l. Šlapime: < 200 μmol/mol kreatinino. Ribinės vertės gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos. |
|---|---|
| Vyrams | 2-10 nmol/l (serume) |
| Moterims | 2-10 nmol/l (serume) |
