Manito provokacija
Manito provokacija - tai funkcinis inkstų tyrimas, leidžiantis įvertinti inkstų gebėjimą koncentruoti šlapimą ir reaguoti į osmosinę apkrovą. Tyrimas atliekamas suleidžiant manitolio tirpalą ir stebint diurezę bei šlapimo osmosiškumą.
Tyrimo principas
- Manitolio tirpalas suleidžiamas į veną, sukuriant osmosinį gradientą, kuris skatina vandens išsiskyrimą per inkstus.
- Vertinamas šlapimo kiekis, osmosiškumas ir elektrolitų koncentracija prieš ir po provokacijos.
Klinikinė reikšmė
- Padeda diferencijuoti centrinį ir nefrogeninį cukrinį diabetą (diabetes insipidus).
- Naudojamas inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimams diagnozuoti.
Procedūra
- Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti 8-12 valandų, gerti tik vandenį.
- Pacientui suleidžiama 20 % manitolio tirpalas (0,5 g/kg kūno svorio) per 3-5 minutes.
- Surenkamas šlapimas kas 30 minučių 2-4 valandas, matuojamas jo kiekis ir osmosiškumas.
Vertinimas
- Normaliai po manitolio šlapimo osmosiškumas turėtų padidėti >800 mOsm/kg.
- Jei osmosiškumas išlieka žemas (<400 mOsm/kg), tai rodo sutrikusią inkstų koncentracinę funkciją.
Galimos priežastys
- Nefrogeninis diabetes insipidus (inkstų atsparumas antidiuretiniam hormonui).
- Lėtinė inkstų liga, tubulointersticiniai pažeidimai.
Specialistai
- Nefrologas
- Endokrinologas
Paskyrimo priežastys
- Įtariamas diabetes insipidus (gausus šlapinimasis, naktinė poliurija).
- Įvertinti inkstų koncentracinį pajėgumą esant lėtiniam inkstų nepakankamumui.
