Malondialdehidas šlapime

Malondialdehidas (MDA) yra vienas iš pagrindinių lipidų peroksidacijos produktų, rodančių oksidacinį stresą organizme. Šis tyrimas matuoja MDA koncentraciją šlapime ir padeda įvertinti laisvųjų radikalų daromą žalą ląstelėms bei antioksidacinės sistemos būklę.

Funkcija
  • MDA yra lipidų peroksidacijos galutinis produktas, susidarantis, kai laisvieji radikalai pažeidžia polinesočiąsias riebalų rūgštis ląstelių membranose.
  • Tai plačiausiai naudojamas oksidacinio streso biomarkeris, nes jo kiekis audiniuose ir skysčiuose koreliuoja su pažeidimo laipsniu.
  • Šlapime MDA atspindi sisteminį oksidacinį stresą ir gali būti naudojamas vertinant antioksidantų terapijos efektyvumą.
Kilmė
  • Malondialdehidas gaminamas natūraliai metabolinių procesų metu, tačiau jo koncentracija žymiai padidėja esant oksidaciniam stresui.
  • Pagrindinis MDA šaltinis yra ląstelių membranų fosfolipidų peroksidacija, kurią inicijuoja reaktyviosios deguonies formos (ROS).
  • Dalis MDA susidaro ir prostaglandinų biosintezės metu bei maisto produktų skaidymo organizme metu.
Procedūra
  • Tyrimui atlikti reikalingas pirmojo rytinio šlapimo mėginys (geriausia vidurinė srovė).
  • Prieš mėginio paėmimą būtina kruopšti lytinių organų higiena, siekiant išvengti užteršimo.
  • Šlapimo mėginys laikomas šaldytuve (+4°C) ir per 2-4 valandas pristatomas į laboratoriją.
  • Tyrimas atliekamas naudojant TBARS (tiobarbitūrinės rūgšties reaktyviųjų medžiagų) metodą, kuris matuoja MDA koncentraciją spektrofotometriškai.
Rekomendacijos
  • Dieną prieš tyrimą vengti intensyvaus fizinio krūvio, rūkymo, alkoholio vartojimo ir maisto, turtingo polinesočiomis riebalų rūgštimis (pvz., žuvies taukai, keptas maistas).
  • Jei vartojate antioksidantų papildus (vitaminas C, E, selenas, kofermentas Q10), pasitarkite su gydytoju dėl galimo jų atšaukimo prieš tyrimą.
Medicininės priežastys
  • Oksidacinį stresą sukeliančios ligos: diabetas (ypač su komplikacijomis), aterosklerozė, lėtinės uždegiminės ligos, reumatoidinis artritas.
  • Kepenų ligos, tokios kaip gelta, cirozė ar nealkoholinė riebalinė kepenų liga - kepenys yra pagrindinis MDA metabolizmo organas.
  • Inkstų funkcijos sutrikimai, dėl kurių sumažėja MDA šalinimas.
  • Ūmios būklės: miokardo infarktas, insultas, traumos, sepsis.
Gyvenimo būdo veiksniai
  • Rūkymas - tabako dūmuose gausu laisvųjų radikalų, kurie skatina lipidų peroksidaciją.
  • Alkoholio vartojimas - etanolio metabolizmas gamina reaktyviąsias deguonies formas.
  • Intensyvus fizinis krūvis be tinkamo atsigavimo - ypač neįprastai sunkus sportas.
  • Mityba, kurioje gausu sočiųjų riebalų ir perdirbtų maisto produktų.
Aplinkos veiksniai
  • Užterštas oras (insekticidai, pramoninė tarša) - padidina oksidacinį krūvį organizmui.
  • Radiacinė apšvita (rentgeno spinduliai, UV spinduliai).
Priežastys
  • Reta, tačiau gali pasireikšti esant itin dideliam antioksidantų kiekiui (pvz., per didelės vitaminų C ir E dozės).
  • Maža riebalų rūgščių įvairovė mityboje - jei organizmas negauna pakankamai polinesočiųjų riebalų rūgščių, sumažėja ir jų peroksidacijos substratas.
  • Tam tikros genetinės metabolizmo ydos, mažinančios laisvųjų radikalų gamybą (labai reta).
Indikacijos
  • Įtariamas oksidacinis stresas sergant lėtinėmis ligomis (diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, lėtinės uždegiminės būklės).
  • Antioksidantų terapijos efektyvumo stebėjimas - prieš pradedant vartoti papildus ir po jų vartojimo.
  • Mitybos ir gyvenimo būdo optimizavimo vertinimas, pavyzdžiui, metant rūkyti ar keičiant mitybą.
  • Sportininkų reabilitacijos ir perteklinio krūvio stebėsena.
  • Toksinų ar sunkiųjų metalų poveikio monitoringas.
Specialistų konsultacija
  • Tyrimą dažniausiai skiria šeimos gydytojas, vidaus ligų gydytojas arba endokrinologas.
  • Esant sudėtingesniems atvejams gali būti reikalinga dietologo ar toksikologo pagalba.
Bendra Normali MDA koncentracija šlapime priklauso nuo amžiaus, lyties ir laboratorijos metodikos. Dažniausiai naudojama spektrofotometrinė analizė su tiobarbitūrine rūgštimi (TBARS).
Vyrams Vidutinės normos vyrams: 0.5-3.5 µmol/mmol kreatinino
Moterims Vidutinės normos moterims: 0.4-3.0 µmol/mmol kreatinino

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai padidėja