Integruotas testas
Integruotas testas - tai pirmojo nėštumo trimestro patikros tyrimas, skirtas įvertinti riziką, kad vaisiui gali būti chromosomų anomalijų, tokių kaip Dauno sindromas (trisomija 21), Edvardso sindromas (trisomija 18) ar Patau sindromas (trisomija 13). Jis sujungia motinos kraujo tyrimo (PAPP-A ir β-hCG lygių) ir ultragarsinio kaklo permatomumo matavimo rezultatus.
Tyrimo esmė
- Tai neinvazinis patikros (atrankos) tyrimas, atliekamas pirmuoju nėštumo trimestru.
- Sujungia biocheminius rodiklius (PAPP-A, β-hCG) ir ultragarso matavimus (kaklo permatomumas - NT).
- Rezultatas pateikiamas kaip skaitinė rizika (pvz., 1:1000), o ne kaip diagnozė.
Kodėl svarbus?
- Padeda anksti nustatyti padidėjusią chromosomų aberacijų riziką.
- Leidžia pacientėms pasirinkti tolesnius diagnostinius tyrimus (pvz., choriono gaurelių biopsiją, amniocentezę).
- Sumažina invazinių procedūrų poreikį mažos rizikos grupėse.
Procedūra
- Tyrimas atliekamas tarp 11+0 ir 13+6 nėštumo savaitės.
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama nevalgyti 1-2 valandas prieš kraujo paėmimą.
- Pirmiausia imamas motinos kraujas iš venos. Tada atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu matuojamas vaisiaus kaklo skaidrumas (NT) ir patikrinami kiti anatominiai požymiai.
- Tyrimo trukmė - apie 30-45 minutės.
Biocheminių rodiklių pokyčiai
- Žemas PAPP-A lygis (<0,5 MoM) gali būti susijęs su trisomija 21 arba 18.
- Aukštas β-hCG lygis (>2,0 MoM) būdingas Dauno sindromui.
- Kombinacija: žemas PAPP-A + aukštas β-hCG žymiai padidina trisomijos 21 riziką.
Ultragarso radiniai
- Padidėjęs kaklo permatomumas (>95-asis procentilis) - stipriausias vienas rizikos veiksnys.
- Tam tikri struktūriniai požymiai (nebuvusi nosies kauliukas, atvirkštinis kraujo tekėjimas veniniame late) taip pat didina riziką.
Kitos priežastys
- Klaidingai teigiamas rezultatas gali atsirasti dėl kraujavimo, daugiavaisio nėštumo, klaidingai nustatytos nėštumo savaitės.
- Motinos svoris, rūkymas, cukrinis diabetas gali paveikti rodiklių reikšmes.
Mažos rizikos interpretavimas
- Rizikos koeficientas mažesnis nei 1:250 (arba pagal laboratorijos slenkstį) laikomas maža rizika.
- Tai reiškia, kad tikimybė, jog vaisius turi chronosomų anomaliją, yra maža, tačiau visiškai neatmeta galimybės.
- Sumažėjusi rizika gali rodyti normalų PAPP-A ir β-hCG santykį bei normalų NT.
Veiksniai, mažinantys riziką
- Aukštas PAPP-A lygis (rodantis gerą placentos funkciją).
- Žemas β-hCG lygis (būdingas normaliai nėštumo eigai).
- Mažas kaklo permatomumas (<1,5 mm).
- Tinkamai nustatytas nėštumo amžius (klaidingas terminavimas gali iškreipti riziką).
Kam rekomenduojama?
- Visoms nėščiosioms, nepriklausomai nuo amžiaus (kaip pirminė patikra).
- Ypač moterims nuo 35 metų, turinčioms šeiminę chromosomų anomalijų riziką arba ankstesnį nėštumą su chromosomų defektu.
Kokie gydytojai skiria?
- Akušeris-ginekologas (nėštumo priežiūros metu).
- Aukšto lygio ultragarsinės diagnostikos specialistas (FUZ).
| Bendra | Rizikos vertinimas pateikiamas kaip santykis, pvz., 1:1000 (mažesnė rizika). Nėra vieningos absoliučios „normos“ - kiekviena laboratorija nustato savo atskaitos ribas. Paprastai rizika laikoma maža, jei ji mažesnė nei 1:250 (Dauno sindromui). |
|---|---|
| Vyrams | Netaikoma (tyrimas atliekamas nėščiosioms). |
| Moterims | PAPP-A: 1,0-2,5 MoM. β-hCG: 0,5-2,0 MoM. Kaklo permatomumas (NT): mažiau nei 3,5 mm (norma priklauso nuo nėštumo savaitės). |
