Horvath laikrodžio testas
Horvath laikrodžio testas yra paprastas, bet itin informatyvus kognityvinės būklės įvertinimo įrankis, padedantis gydytojams greitai nustatyti galimus smegenų veiklos sutrikimus. Šis testas vertina paciento gebėjimą nupiešti laikrodį su nurodytu laiku, atskleidžiant atminties, dėmesio, vykdomųjų funkcijų bei erdvinio suvokimo problemas. Nors atrodo kaip žaidimas, jis yra rimta klinikinė priemonė, dažnai naudojama demencijos diagnozavimo procese.
- Greitai įvertinti paciento kognityvines funkcijas - atmintį, dėmesį, vykdomąsias funkcijas ir erdvinį suvokimą.
- Padėti anksti nustatyti demenciją, Alzheimerio ligą ar kitus pažinimo sutrikimus.
- Suteikti galimybę stebėti ligos progresavimą ar gydymo efektyvumą laikui bėgant.
- Sukurtas neurologų ir psichiatrų praktikoje, norint turėti kuo lengviau atliekamą ir interpretuojamą testą.
- Pavadintas pagal mokslininką, kuris išpopuliarino šį metodą klinikinėje praktikoje.
- Šiandien naudojamas visame pasaulyje, pradedant šeimos gydytojais, baigiant specialistais.
- Pacientui duodamas tuščias popieriaus lapas ir pieštukas.
- Paprašoma savarankiškai nupiešti laikrodžio ciferblatą, visas valandas teisinga tvarka ir vietose.
- Vėliau nurodoma nupiešti rodykles, rodančias konkretų laiką - pavyzdžiui, 11 valandą 10 minučių.
- Pacientas neturėtų būti skubinamas, vertinamas ne tik galutinis rezultatas, bet ir pats piešimo procesas.
- Jei pacientas neteisingai išdėsto skaičius (pvz., tik vienoje pusėje, praleidžia, rašo eilute) - tai gali rodyti erdvinio suvokimo problemas, dažnai būdingas demencijai.
- Kai rodyklės rodo visiškai netinkamą laiką arba jų trūksta - gali byloti apie atminties ir vykdomųjų funkcijų sutrikimą.
- Jei laikrodis visiškai neatpažįstamas (bjaurus raizginys) - tai signalizuoja apie reikšmingą kognityvinį nuosmukį, pavyzdžiui, sergant vėlyvos stadijos Alzheimeriu.
- Pacientas ar artimieji pastebi atminties, orientacijos ar sprendimų priėmimo sunkumų.
- Vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonių profilaktinis kognityvinis patikrinimas.
- Įtarus demenciją, Alzheimerio ligą, po insulto ar galvos traumos atsiradusius pažinimo sutrikimus.
- Neurologas
- Psichiatras
- Šeimos gydytojas
- Geriatras
Ką gali parodyti šis tyrimas?
Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.
Pakitęs rezultatas gali rodyti šias ligas
5Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!