Hemaglutinacijos inhibicijos reakcija
Hemaglutinacijos inhibicijos reakcija (HIR) - tai specifinis imunologinis tyrimas, skirtas nustatyti antikūnų prieš tam tikrus virusus buvimą kraujo serume. Šis metodas pagrįstas gebėjimu slopinti virusų sukeltą raudonųjų kraujo kūnelių sulipimą (hemaglutinaciją). HIR plačiai taikoma diagnostikoje, ypač sergant gripu, tymais ir kitomis virusinėmis infekcijomis.
Funkcija
- Nustato specifinius neutralizuojančius antikūnus, kurie blokuoja virusų gebėjimą jungtis prie eritrocitų.
- Leidžia įvertinti organizmo imuninį atsaką po vakcinacijos ar persirgtos infekcijos.
- Padeda atskirti skirtingus viruso potipius pagal jų hemagliutinino antigenus.
Kilmė
- Metodas sukurtas 1940-aisiais, remiantis stebėjimu, kad kai kurie virusai (pvz., gripo) sukelia eritrocitų agliutinaciją.
- Pagrįstas antigeno-antikūno sąveika, kai specifiniai antikūnai neleidžia virusui prisijungti prie ląstelės receptorių.
Procedūra
- Kraujas imamas iš venos (dažniausiai alkūnės), nereikia specialaus pasiruošimo, tačiau rekomenduojama nevalgyti 4 valandas.
- Mėginys centrifuguojamas, kad būtų gautas serumas, po to atliekama nuosekli praskiedimų serija.
- Į kiekvieną praskiedimą pridedama standartinis viruso kiekis ir eritrocitų suspensija, stebima reakcija.
Trukmė
- Rezultatai gaunami per 2-4 valandas, priklausomai nuo laboratorijos protokolo.
Priežastys
- Persirgta virusinė infekcija (pvz., gripas, tymai, kiaulytė) - antikūnai išlieka ilgą laiką.
- Vakcinacija - po vakcinacijos titras didėja ir rodo apsaugą.
- Aktuali (ūminė) infekcija - titras gali būti labai aukštas (>1:320) ir didėti per 2-3 savaites.
Klinikinė reikšmė
- Teigiamas rezultatas patvirtina kontakto su virusu buvimą, tačiau norint atskirti ūminę ir persirgtą infekciją, reikia tirti porinius serumus (su 2 savaičių intervalu).
- Aukštas titras (≥1:640) dažnai siejamas su aktyvia infekcija arba neseniai atlikta vakcinacija.
Priežastys
- Nebuvęs kontaktas su virusu - nėra antikūnų.
- Imunodeficito būklės - silpnas arba nesusiformavęs imuninis atsakas.
- Per ankstyvas tyrimas - antikūnai dar nespėjo susidaryti (pirma savaitė po užsikrėtimo).
Klinikinė reikšmė
- Neigiamas rezultatas neatmeta galimos infekcijos pradinėje stadijoje, todėl gali būti rekomenduojamas pakartotinis tyrimas po 10-14 dienų.
Pagrindinės indikacijos
- Įtarus virusinę infekciją (gripo, tymų, kiaulytės, raudonukės) - ypač esant netipiniams simptomams.
- Imuninio atsako po vakcinacijos vertinimas - siekiant patikrinti ar susidarė pakankama apsauga.
- Epidemiologiniai tyrimai - siekiant nustatyti viruso plitimą populiacijoje.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Į infekcinių ligų specialistą arba šeimos gydytoją, jei yra karščiavimas, kosulys, bėrimas ar kiti infekcijos požymiai.
- Prieš ar po vakcinacijos - imunologas gali rekomenduoti patikrinti apsaugą.
| Bendra | Rezultatas pateikiamas kaip antikūnų titras - didžiausias serumo praskiedimas, kuris dar slopina agliutinaciją. Titras ≥1:40 laikomas teigiamu (rodančiu apsaugą arba infekciją). Norma - neigiamas rezultatas (titras <1:10) sveikiems nevakcinuotiems asmenims. |
|---|---|
| Vyrams | Vyrams: apsauginis titras po vakcinacijos ≥1:40. |
| Moterims | Moterims: apsauginis titras po vakcinacijos ≥1:40. |
