Fosfoenolpiruvato karboksikinazė
Fosfoenolpiruvato karboksikinazė (PEPCK) yra fermentas, dalyvaujantis gliukoneogenezės procese, kai organizme iš neangliavandenių šaltinių (pvz., amino rūgščių, laktato) gaminama gliukozė. Šio fermento aktyvumo nustatymas kraujyje padeda įvertinti angliavandenių apykaitos reguliaciją ir kepenų funkciją. Tyrimas dažnai atliekamas esant įtarimui dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, ypač cukrinio diabeto ar hipoglikemijos priežasčių paieškai.
Funkcija
- Katalizuoja oksaloacetato virtimą fosfoenolpiruvatu - pirmą gliukoneogenezės reakciją.
- Reguliuoja gliukozės gamybą kepenyse ir inkstuose, ypač badavimo metu.
- Dalyvauja homeostazės palaikyme, kai mažėja gliukozės kiekis kraujyje.
Kilmė
- Fermentas randamas citozolyje ir mitochondrijose.
- Didžiausias aktyvumas stebimas kepenų ir inkstų žievės ląstelėse.
- Jo gamybą stimuliuoja gliukagonas, gliukokortikoidai ir mažas insulino kiekis.
Procedūra
- Tyrimui imamas veninis kraujas (rytinis mėginys po 8-12 val. badavimo).
- Likus 24 val. iki tyrimo, rekomenduojama vengti alkoholio ir intensyvaus fizinio krūvio.
- Prieš kraujo paėmimą būtina informuoti gydytoją apie vartojamus vaistus, ypač insuliną, metforminą ar gliukokortikoidus.
- Kraujas centrifuguojamas, o plazma arba serumas analizuojamas fermentiniu metodu (ELISA arba spektrofotometrija).
- Rezultatai pateikiami per 1-3 darbo dienas.
Priežastys
- Cukrinis diabetas (ypač 1 tipo) - dėl gliukoneogenezės pagreitėjimo.
- Badavimas ar griežti mažo kaloringumo racionai.
- Kepenų ligos (pvz., cirozė, lėtinis hepatitas) - fermento išsiskyrimas iš pažeistų ląstelių.
- Kušingo sindromas - dėl didelio gliukokortikoidų kiekio.
- Ilgalaikis gliukokortikoidų (pvz., prednizolono) vartojimas.
- Hipotireozė - sumažėjusi medžiagų apykaita kompensuoja gliukoneogenezę.
Priežastys
- Insulinoma (insuliną gaminantis navikas) - per didelis insulino kiekis slopina glu konogenezę.
- Greitas angliavandenių vartojimas po badavimo (refeeding sindromas).
- Kepenų nepakankamumas (sumažėjęs fermentų sintezės pajėgumas).
- Paveldimas PEPCK trūkumas (retas, sukeliantis hipoglikemiją).
- Ilgalaikis insulino perteklius (pvz., perdozavus vaistų).
Pagrindinės situacijos
- Įtariamas gliukoneogenezės sutrikimas (nepaaiškinama hipoglikemija).
- Diabeto gydymo efektyvumo vertinimas, ypač esant blogai glikemijos kontrolei.
- Kepenų funkcijos sutrikimo diagnostika (kartu su kitais kepenų fermentais).
- Medžiagų apykaitos ligų (pvz., Kušingo sindromo, hipotirozės) diagnostika.
- Gydytojai specialistai: endokrinologas, gastroenterologas (hepatologas), dietologas.
| Bendra | Suaugusiems: 2-6 U/L (vienetai litre) arba pagal konkretų laboratorijos metodą. Vaikams (iki 14 m.): 1,5-5 U/L. Kūdikiams (0-1 m.): 1-4 U/L. |
|---|---|
| Vyrams | 2-6 U/L (nėra reikšmingų lyčių skirtumų) |
| Moterims | 2-6 U/L |
