Forsuota oscillometrija
Forsuota oscillometrija - tai neinvazinis plaučių funkcijos tyrimo metodas, leidžiantis įvertinti kvėpavimo takų pasipriešinimą ir elastingumą. Tyrimas atliekamas ramiai kvėpuojant, todėl nereikalauja didelių pastangų iš paciento. Šis metodas dažnai naudojamas diagnozuojant ir stebint obstrukcines plaučių ligas.
Funkcija
- Matuoja kvėpavimo takų pasipriešinimą (Rrs) ir reaktyvumą (Xrs) ramaus kvėpavimo metu.
- Padeda atskirti centrines ir periferines obstrukcijas.
Kilmė
- Metodas sukurtas remiantis prispaudimo osciliacijų technika (forced oscillation technique).
- Pradėtas taikyti XX a. pabaigoje kaip paprastesnė alternatyva spirometrijai.
Procedūra
- Pacientas sėdi tiesiai, ant nosies uždedamas spaustukas, o į burną įkišamas kandiklis.
- Per kandiklį tiekiami nedideli slėgio svyravimai (5-20 Hz), o pacientas ramiai kvėpuoja.
- Priemonė užregistruoja kvėpavimo takų atsaką ir apskaičiuoja pasipriešinimo bei reaktyvumo vertes.
Padidėjęs kvėpavimo takų pasipriešinimas
- Astma (ypač vaikų amžiuje) - dažnai stebimas padidėjęs Rrs.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) - pasireiškia sumažėjusiu Xrs.
Kiti pakitimai
- Sumažėjęs plaučių elastingumas gali rodyti fibrozę.
- Padidėjęs reaktyvumas (Xrs) siejamas su periferinių kvėpavimo takų pokyčiais.
Dažniausios indikacijos
- Įtariant astmą, ypač kai standartinė spirometrija nėra įmanoma (pvz., mažiems vaikams).
- Lėtinio kosulio, dusulio ar švokštimo priežasčių ištyrimas.
- Plaučių funkcijos stebėjimas sergant LOPL ar kita obstrukcine liga.
Konsultuojantys gydytojai
- Pulmonologas
- Alergologas
- Vaikų ligų gydytojas
