ERV atsarginis iškvėpimo tūris

ERV (atsarginis iškvėpimo tūris) yra plaučių funkcijos rodiklis, nurodantis oro tūrį, kurį dar galima iškvėpti po įprasto ramaus iškvėpimo. Šis dydis padeda įvertinti plaučių elastingumą, kvėpavimo raumenų jėgą ir kvėpavimo takų būklę bei dažnai matuojamas atliekant spirometriją.

Funkcija
  • Atsarginis iškvėpimo tūris (ERV) - tai papildomo oro kiekis, kurį žmogus gali iškvėpti po įprasto, ramaus iškvėpimo.
  • Šis rodiklis atspindi plaučių ir krūtinės ląstos elastingumą, kvėpavimo raumenų pajėgumą bei kvėpavimo takų praeinamumą.
  • ERV yra viena iš pagrindinių spirometrijos dedamųjų, padedanti diferencijuoti obstrukcinius ir restrikcinius plaučių sutrikimus.
Kilmė ir fiziologija
  • Kvėpavimo ciklo metu po ramaus iškvėpimo plaučiuose lieka funkcinis liekamasis pajėgumas (FRC), tačiau dar galima papildomai iškvėpti tam tikrą tūrį - tai ir yra ERV.
  • ERV dydis priklauso nuo amžiaus, lyties, ūgio, kūno sudėjimo ir fizinio pasirengimo.
  • Sergant plaučių ligomis ar esant ribotam kvėpavimo rezervui, ERV dažnai sumažėja.
Procedūra
  • Tyrimas atliekamas spirometru - specialiu aparatu, matuojančiu kvėpavimo tūrius ir srautus.
  • Pacientas sėdi patogiai, užsideda nosies spaustuką ir kvėpuoja per kandiklį.
  • Pirmiausia atliekamas ramus kvėpavimas, po to giliai įkvepiama ir maksimaliai stipriai iškvėpiama - taip registruojamas ERV.
  • Procedūra trunka keletą minučių, prieš tyrimą nerekomenduojama rūkyti, vartoti kofeino ar intensyviai sportuoti 2-4 valandas.
Priežastys
  • Fizinis aktyvumas ir treniruoti plaučiai - sportininkams, ypač ištvermės sporto atstovams, gali būti didesnis ERV.
  • Emfizema - dėl alveolių sienelių irimo plaučiai praranda elastingumą, todėl funkcinis liekamasis pajėgumas didėja, o kartu gali padidėti ir ERV.
  • Kompensacinis mechanizmas sergant kitomis obstrukcinėmis plaučių ligomis (pvz., lėtine obstrukcine plaučių liga - LOPL) kai kuriose stadijose.
Priežastys
  • Restrikciniai plaučių sutrikimai - plaučių fibrozė, sarkoidozė, intersticinės plaučių ligos, kai plaučių audinys tampa standus ir mažiau tamprus.
  • Kvėpavimo raumenų silpnumas - pvz., sergant nervų ir raumenų ligomis (miastenija, amiotrofine lateraline skleroze).
  • Didelis nutukimas - dėl padidėjusio pilvo spaudimo diafragma stumiama aukštyn, mažėja plaučių tūriai.
  • Ascitas, nėštumas, skrandžio išsipūtimas - panašiai mažina diafragmos judėjimo amplitudę.
  • Krūtinės ląstos deformacijos - kifoskoliozė, sunkus pleuritas.
Specialistai
  • Pulmonologas - įtariant lėtines plaučių ligas (LOPL, astmą, plaučių fibrozę) arba vertinant gydymo efektyvumą.
  • Šeimos gydytojas - pirminei plaučių funkcijos patikrai esant dusuliui, kosuliui ar kitiems kvėpavimo sistemos simptomams.
Klinikinės situacijos
  • Prieš dideles operacijas (ypač torakalines ar abdominalines) rizikos įvertinimui.
  • Profesinės sveikatos patikros metu darbuotojams, dirbantiems su plaučiams kenksmingomis medžiagomis.
  • Sporto medicinoje - vertinant plaučių rezervą ir fizinį pajėgumą.
Bendra 0,5-2,0 l (priklausomai nuo amžiaus, lyties ir ūgio)
Vyrams 1,0-1,8 l
Moterims 0,6-1,2 l

Susiję simptomai

Ligos, kuriose šio tyrimo reikšmė paprastai sumažėja