Citochromas c
Citochromas c - mitochondrijų tarpinėje membranoje esantis baltymas, atliekantis svarbų vaidmenį oksidaciniame fosforilinime ir ląstelių apoptozės reguliavime. Jo nustatymas kraujyje dažniausiai atliekamas kaip ląstelių pažeidimo arba apoptozės rodiklis.
Funkcija
- Elektronų pernaša kvėpavimo grandinėje (oksidacinis fosforilinimas)
- Apoptozės (užprogramuotos ląstelių mirties) inicijavimas - išsilaisvinęs į citoplazmą aktyvuoja kaspazės
Kilmė
- Gaminamas mitochondrijose
- Sudarytas iš 104 aminorūgščių, turi hemo grupę
Procedūra
- Tyrimas atliekamas iš veninio kraujo mėginio
- Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama nevalgyti 8-12 val. prieš paėmimą
- Mėginys analizuojamas imunologiniais metodais (ELISA) arba masės spektrometrija
Priežastys
- Ūminis ląstelių pažeidimas (pvz., miokardo infarktas, hepatitas, rabdomiolizė)
- Apoptozės suaktyvėjimas (vėžinių ląstelių žūtis, audinių remodeliavimas)
- Mitochondrijų disfunkcija (pvz., išemija, oksidacinis stresas)
- Sunkūs sepsio ar traumos atvejai
Indikacijos
- Įtariant ūminę ląstelių nekrozę (pvz., miokardo infarktą, kepenų pažeidimą)
- Vertinant apoptozės aktyvumą autoimuninių ligų ar vėžio atvejais
- Stebint mitochondrijų funkciją toksinių pažeidimų metu
