Bronchodilatacinis testas
Bronchodilatacinis testas yra kvėpavimo funkcijos tyrimas, matuojantis bronchų atsaką į greitai veikiančius bronchus plečiančius vaistus. Jis padeda įvertinti, ar bronchų susiaurėjimas yra grįžtamas, kas būdinga astmai. Tyrimas dažnai atliekamas pacientams, kuriems įtariama obstrukcinė plaučių liga.
- Matuoja priverstinio iškvėpimo tūrį per pirmą sekundę (FEV1) ir priverstinę gyvybinę plaučių talpą (FVC) prieš ir po bronchus plečiančių vaistų.
- Nustato, ar kvėpavimo takų obstrukcija yra grįžtama, t. y. ar po vaistų pagerėja plaučių funkcija.
- Tyrimas grindžiamas spirometrijos principu ir yra standartinis astmos diagnostikos metodas.
- Teigiamas atsakas laikomas reikšmingu, kai FEV1 padidėja daugiau nei 12% ir absoliučiai daugiau nei 200 ml.
- Prieš tyrimą venkite kofeino, rūkymo ir bronchus plečiančių vaistų (gydytojas nurodys, kiek laiko jų nevartoti).
- Pirmiausia atliekama bazinė spirometrija, matuojant FEV1, FVC ir kitus rodiklius.
- Tada pacientas įkvepia greitai veikiančio bronchus plečiančio vaisto (pvz., salbutamolio) per dozatorių arba purkštuvą.
- Po 15-20 minučių pakartojama spirometrija ir palyginami rezultatai.
- Reikšmingas FEV1 pagerėjimas po vaistų rodo grįžtamą kvėpavimo takų obstrukciją, dažniausiai būdingą bronchinei astmai.
- Tai gali padėti atskirti astmą nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), kai obstrukcija dažnai būna mažiau grįžtama.
- Jei po vaistų FEV1 nepakinta arba sumažėja, gali būti fiksuota obstrukcija, būdinga LOPL, arba nebūti reikšmingo bronchų susiaurėjimo.
- Kai kuriais atvejais neigiamas rezultatas gali rodyti, kad tyrimas atliktas netinkamai arba pacientas vartojo vaistus prieš tyrimą.
- Įtariant bronchų astmą, ypač jei pacientas skundžiasi pasikartojančiu kosuliu, švokštimu, dusuliu.
- Vertinant kvėpavimo takų obstrukcijos grįžtamumą pacientams, sergantiems LOPL.
- Prieš pradedant ilgalaikį gydymą bronchus plečiančiais vaistais - siekiant patvirtinti jų veiksmingumą.
- Tyrimą dažniausiai skiria pulmonologas, alergologas arba šeimos gydytojas.
Ką gali parodyti šis tyrimas?
Žemiau pateiktos ligos, kurias padeda nustatyti ar stebėti šis tyrimas. Juostelės ilgis ir procentas rodo, kuriai daliai sergančiųjų tyrimo rezultatas būna pakitęs.
Pakitęs rezultatas gali rodyti šias ligas
4Tinklapyje esanti informacija yra bendro pobūdžio ir nėra individuali medicininė konsultacija. Tyrimų atsakymus turi vertinti sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į kitus tyrimų duomenis bei Jūsų jaučiamus simptomus. Portalas neprisiima atsakomybės už sprendimus, priimtus pagal šią informaciją.
Diskusija
Pasidalinkite savo patirtimi apie šį tyrimą: kada jis buvo skirtas, koks buvo rezultatas, kaip sekėsi. Jūsų istorija gali padėti kitiems.
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas!